Stanislovas Kiška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Kiška
Stanisłaŭ Kiška. Станіслаў Кішка.jpg
Kiškos
Ąžuolynas (herbas)
Ąžuolynas (herbas)
Mirė: 1513 m. ar 1514 m.
Tėvas: Petras Strumila
Sutuoktinis(-ė): Sofija Mantigirdaitė
Vaikai:

Petras Kiška
Barbora Kiškaitė
Ona Kiškaitė

Veikla: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, Gardino seniūnas, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos didysis maršalka.

Stanislovas Strumila (pravarde Kiška, m. 1513 m. pabaigoje ar 1514 m. pradžioje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, Gardino seniūnas, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos didysis maršalka.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminės, Kiškų giminės pradininkas. Giminės vardas kilo iš jo pravardės. Tėvas Petras Strumila.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Sofija Mantigirdaitė, sūnus Petras Kiška. Duktė Barbora ištekėjo už Jurgio, Ona – už Jono Radvilos.[1]

Valstybės tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1488 m. LDK pastalininkis, 1492 m. – Lydos vietininkas ir didžiojo kunigaikščio dvaro maršalka. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo metais (1492–1506 m.) dalyvavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybėse į Maskvą ir pasitinkant Maskvos pasiuntinius Vilniuje. 1494 m. pasitiko didžiąją pasiuntinybę, 1495 m. – atvykstančią Ldk Aleksandro žmoną Eleną. 1498 m. ir 1500 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybei į Maskvą. 1492 m. rugpjūčio mėn. jis ir Vaitiekus Narbutas Ldk Aleksandrui atstovavo Petrakavo elekciniame seime Lenkijoje ir perdavė LDK didžiojo kunigaikščio ir Ponų Tarybos pritarimą, kad lenkai, remdamiesi mirusio valdovo Kazimiero valia, savo karaliumi išrinktų Joną Albrechtą. Su Ldk Aleksandro įgaliojimais jis į Lenkiją vyko ir 1495 m. rudenį, o 1496 m. lapkričio mėn. drauge su juo Parčeve susitiko su išrinktuoju Lenkijos karaliumi Jonu Albrechtu.

1499 m. sausio 9 d. su kitais Ponų Tarybos nariais pasirašė Aleksandro įgaliojimą Žemaičių vyskupui Martynui bei LDK maršalkai Jonui Zaberezinskiui vykti į Lenkiją ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardu derėtis dėl unijos. Pritarė 1501 m. Mielniko aktui. Nuo 1499 m. Smolensko vietininkas, pradėjo Smolensko tvirtovės stiprinimo darbus. 1502 m. birželio mėn. vadovavo Smolensko gynybai nuo Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės. 15021507 m., Konstantinui Ostrogiškiui patekus į maskvėnų nelaisvę – Lietuvos didysis etmonas. Konfliktavo su Ldk Aleksandro favoritu kunigaikščiu Mykolu Glinskiu, jo intrigomis 1505 m. laikinai pašalintas iš Ponų Tarybos. 1506 m. sausio 6 d. vadovavo vykstančiai į Liublino seimą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės delegacijai. Nuo 1508 m. Gardino seniūnas, padėjo malšinti 1508 m. Glinskio maištą. Nuo 1512 m. Lietuvos didysis maršalka. 1508 m. ir 1511 m. dalyvavo komisijoje sienoms su Lenkija ir Mazovija patikrinti.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nelė Asadauskienė. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) Vilnius, 2003.
  2. Nelė Asadauskienė. Stanislovas Kiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 185 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genealogija

Politinis postas
Prieš tai:
Stanislovas Jonavičius Kęsgaila
Bulawa.PNG
Lietuvos didysis etmonas
15021507
Po to:
Konstantinas Ostrogiškis
Prieš tai:
Mikalojus Kęsgaila
Laski.gif
Lietuvos didysis maršalka
15121513
Po to:
Jonas Radvila I