Boguslavas Leščinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Boguslavas Leščinskis
Boguslaw Leszczynski.jpg
Leščinskiai
Veniava (herbas)
Veniava (herbas)
Gimė: 1612 m.
Vislica
Mirė: 1688 m. rugsėjo 23 d. (~76 metai)
Varšuva
Tėvas: Rafaelis Leščinskis
Motina: Ana Radziminska
Sutuoktinis(-ė): Ana Denhof,
Joana Katarina Radvilaitė
Vaikai:

Boguslavas Leščinskis,
Janas Preslavas Leščinskis,
Rafaelis Leščinskis,
Aleksandra Sesilija Leščinska

Commons-logo.svg Vikiteka: Boguslavas LeščinskisVikiteka

Boguslavas Leščinskis (apie 1612 m., Vislica – 1659 m. rugsėjo 23, Varšuva) – ATR stambus valstybinis veikėjas, Lenkijos magnatas, Didžiosios Lenkijos generalinis seniūnas (nuo 1642 metų), Karūnos didysis iždininkas (16501658 m.), Karūnos pakancleris (1658–1659 m.), Bydgošo, Samboro, Medzižensko, Ostruvo, Čliuchuvo ir Osecko seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boguslavo Leščinskio antspaudas

Kilmingos magnatų Leščinskių giminės atstovas, herbo „Veniava“ savininkas. Belzo vaivados Rafaelo Leščinskio (1579–1636) ir Anos Radziminskos (1586–1635) trečiasis sūnus. Karūnos didžiojo paiždininkio Rafaelo Leščinskio tėvas ir ATR karaliaus Stanislovo Leščinskio senelis.

Bioguslavas ir broliai Andžejus, Rafaelis ir Vladislavas tėvų buvo auklėjami protestantų dvasia. Jo mokytojais Lešno mieste buvo čekų pedagogas-humanistas Janas Amos Komenskis ir Škotijos daktaras Janas Jonstonas. 16321636 metais jaunas Boguslavas Leščinskis keliavo po Prancūziją, Angliją, Škotiją, Olandiją ir Italiją.

1636 metų pavasarį po savo tėvo Belzo vaivados Rafaelio Leščinskio mirties Boguslavas buvo priverstas grįžti iš užsienio į tėvynę. Gavo valdyti Lešno, Radzimino, ir dalį Varšuvos bei Prahos miestų. 16371650 metais dažnai buvo renkamas pasiuntiniu į seimus, buvo seimų maršalka 1641, 1648, 16491650 metais.

1641 m. pabaigoje – 1642 m. pradžioje Boguslavas Leščinskis atsisakė kalvinizmo ir perėjo į katalikybę, tačiau vis dar ir toliau palaikė protestantus. 1642 metais buvo paskirtas Didžiosios Lenkijos generaliniu seniūnu. Buvo Poznanės vaivados Kristupo Opalinskio politiniu konkurentu. Buvo opozicijoje Lenkijos karaliui Vladislavui IV Vazai.

Švedų tvano pradžioje (1655 m.) Boguslavas Leščinskis buvo seimo paskirtas vadovauti Didžiosios Lenkijos gynybai nuo Švedijos armijos atakų, tačiau jis atsisakė vadovavimo ir įstojo į separatines derybas su Švedijos vadovybe ir Prūsijos kurfiurstu.

1650 m. sausio 12 d. buvo paskirtas Karūnos didžiuoju paiždininkiu, o 1658 m. tapo Karūnos pakancleriu.

Laikė save dideliu oratoriumi, bet daugelis laikė jį egoistišku ir nesąžiningu. Jį įtarė pinigų ir karališkų brangenybių iššvaistymu.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boguslavo Leščinskio antroji žmona Joana Katarina Radvilaitė

Buvo vedęs du kartus. 1638 metais vedė Aną Denhof (1620/16221651/1657), Dorpato ir Seradzo vaivados Kasparo Denhofo ir Anos Aleksandrovnos Konecpolskos dukterį. Vaikai:

  • Boguslavas Leščinskis (apie 16451691), Krokuvos kanauninkas, Karaliaus sekretorius ir Červinsko abatas, Plocko probstas ir Lucko vyskupas,
  • Janas Preslavas Leščinskis (m. 1668), Varšuvos seniūnas,
  • Rafailas Leščinskis (16501703), Didžiosios Lenkijos generalinis seniūnas ir Karūnos didysis paiždininkis,
  • Aleksandra Sesilija Leščinska, Poznanės aivados ir Lenkijos diplomato Kristupo Gžimultovskio (apie 16201687) žmona.

1658 metais antrą kartą vedė Joaną Katariną Radvilaitę (16371665), Lietuvos didžiojo maršalkos Aleksandro Liudviko Radvilos ir Teklės Onos Valavičiūtės, Malborko vaivados Jakubo Veichero našlės, dukterį. Antros vedybos buvo bevaikės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]