Kristupas Stanislovas Zaviša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kristupas Stanislovas Zaviša
Kryštap Stanisłaŭ Zaviša. Крыштап Станіслаў Завіша (1862).jpg
Zavišos
Herbas „Łabędź“
Herbas „Łabędź“
Gimė: 1660 m. balandžio 20 d.
Mirė: 1721 m. rugpjūčio 15 d. (61 metai)
Tėvas: Andrius Kazimieras Zaviša
Motina: Aleksandra Oginskaitė
Sutuoktinis(-ė): Tereza Tiškevičiūtė
Vaikai:

Ignotas Zaviša,
Barbora Zavišaitė

Commons-logo.svg Vikiteka: Kristupas Stanislovas ZavišaVikiteka


Kristupas Stanislovas Zaviša (1660 m. balandžio 20 d. – 1721 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Minsko vaivada (17201721 m.), rašytojas-memuaristas. Čečersko (1684 m.) ir Minsko (1685 m.) seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kilmingos bajorų Zavišų giminės atstovas, herbo „Łabędź“ savininkas. Lietuvos didžiojo raštininko Andriaus Kazimiero Zavišos (apie 16141678) ir Aleksandros Oginskaitės sūnus.

Po savo tėvo mirties Kristupas Stanislovas Zaviša perėjo į savo dėdės, Lietuvos didžiojo kanclerio, kunigaikščio Marcijono Aleksandro Oginskio globą. Mokėsi Vilniaus ir Krokuvos universitetuose.

Aktyviai dalyvavo ATR politiniame gyvenime: keletą kartų buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus. 1697, 1718, 1720 m. Kristupas Stanislovas Zaviša buvo renkamas į seimo maršalkas. 1720 m. Kristupas Stanislovas Zaviša gavo Minsko vaivados pareigybę.

1686 m. dalyvavo pasirašant amžinos taikos sutartį tarp ATR ir Maskvos valstybės. Vadovaujant Jonui Sobieskiui dalyvavo kare su Osmanų imperija. Pradžioje buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo šalininkas, bet Šiaurės karo metu perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Seime 1718 m. Kristupas Stanislovas Zaviša pasiekė nutarimo dėl Karūnos ir Lietuvos etmonų galių sumažinimo priėmimą.

Vienas iš pagrindinių Šv. Feliciano koplyčių Mergelės Marijos sobore prie jėzuitų kolegiumo Minske rėmėjų. Po mirties buvo palaidotas jame.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs Terezą Tiškevičiūtę, Lietuvos didžiojo raikytojo Vladislovo Tiškevičiaus (16441684) ir Teodoros Aleksandros Sapiegaitės (16391678) dukterį, nuo santuokos turėjo sūnų ir dukterį:

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romano „Meilė be permainų“ perdirbimo autorius (1688), eilė pasisakymų seime, surinktų jo dukters Barboros Radvilos knygoje „Malonių melodijų atgarsiai“ (1728) ir kt.

Reikšmingiausias Kristupo Stanislova Zavišos literatūrinis paveldas – jo memuarai, kuriuose aprašomi politiniai įvykiai ir ATR bajorų buitis XVII–XVIII a.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 684 с.: іл. ISBN 985-11-0314-4.
  • Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 3: Гімназіі – Кадэнцыя / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1996. – 527 с.: іл. ISBN 985-11-0041-2.
  • Pamiętniki Krzysztofa Zawiszy, wojewody mińskiego 1666–1721, wyd. 1862

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Kristupas Zenovičius
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Minsko vaivada

1685
Po to:
Jonas Kazimieras Žaba