Kristupas Chodkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kristupas Chodkevičius
Krzysztof Chodkiewicz.PNG
Chodkevičiai
Grifas su kardu (herbas)
Grifas su kardu (herbas)
Mirė: 1652 m. spalio 3 d.
Tėvas: Jeronimas Chodkevičius
Motina: Ona Tarlaitė
Sutuoktinis(-ė): 1. Elžbieta Kiškaitė
2. Sofija Stravinska
Vaikai:

Aleksandras Kristupas Chodkevičius,
Jonas Kazimieras Chodkevičius,
Jeronimas Karolis Chodkevičius

Pareigos: LDK didysis vėliavininkas, 16111623 m.
LDK didysis arklininkas, 16231633 m.
Trakų kaštelionas, 16331636 m.
Vilniaus kaštelionas, 16361642 m.
Vilniaus vaivada, 16421652 m.
Gardino, Babruisko seniūnas, Mozyriaus, Krėvos seniūnas.

Kristupas Chodkevičius (m. 1652 m. spalio 3 d.) – Jeronimo sūnus, LDK didysis vėliavininkas (16111623 m.), LDK didysis arklininkas (16231633 m.), Trakų kaštelionas (16331636 m.), Vilniaus kaštelionas (16361642 m.), Vilniaus vaivada (16421652 m.), Gardino, Bobruisko, Mozyriaus, Krėvos seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmininko Jeronimo Chodkevičiaus ir Onos Tarlaitės Chodkevičienės šeimoje.[1]

1627 m. įsivėlė į ginčą dėl Supraslės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai vienuolyno turtų, už ką 1650 m. gavo iš karaliaus papeikimą. 1636 m. rugpjūčio 3 d. Naugarduke įkūrė dominikonų vienuolyną, kurį vėliau rėmė materialiai ir finansiškai.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vedė du sykius. Pirmoji žmona Elžbieta Kiškaitė pagimdė tris sūnus – Aleksandrą Kristupą, Joną Kazimierą ir Jeronimą Karolį. Su antrąja žmona kunigaikštiene Sofija Stravinska vaikų neturėjo.

Valstybinė tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK karų su Osmanų imperija, Švedijos karalyste ir Maskvos kunigaikštyste dalyvis. Su švedais kovėsi 1601 m. vasario 28 d. Pernu mūšyje, kuriame LDK kariuomenei vadovavo pusbrolis Jonas Karolis Chodkevičius. Karų su Maskva metu 16161617 m. vadovavo Lenkijos-Lietuvos nereguliariosios kavalerijos pulkui, veikusiam Maskvos kunigaikštystės teritorijoje, kuris 1616 m. užėmė Kurską ir kitas vietoves, dalyvavo pergalingame Bolchovo mūšyje (Oriolo sritis).

Prasidėjus kazokų sukilimui, 1648 m. savo lėšomis išlaikė pėstininkų dalinį, kovojusį su sukilėliais.

1632 m. dalyvavo elekciniame seime, kuriame Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Vladislovas Vaza. 1648 m. rėmė Jono Kazimiero Vazos išrinkimą Lenkijos ir Lietuvos valdovu. 1635, 1639, 1643, 1647 ir 1651 m. buvo renkamas Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Анатоль Грыцкевіч. Хадкевічы. – Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – T. 2. – С. 710

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genalogija

Politinis postas
Prieš tai:
Albertas Vladislovas Radvila
POL województwo trockie IRP COA.svg
Trakų kaštelionas
1633-1636
Po to:
Mikalojus Kiška II
Prieš tai:
Albertas Vladislovas Radvila
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus kaštelionas
16361642
Po to:
Mikalojus Sapiega
Prieš tai:
Jonušas Skuminas Tiškevičius
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada
1642-1652
Po to:
Jonušas Radvila