Stanislovas Iraklijus Liubomirskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Iraklijus Liubomirskis
Stanisław Herakliusz Lubomirski 111.PNG
Liubomirskiai
Herbas „Szreniawa“
Herbas „Szreniawa“
Gimė: 1642 m.
Mirė: 1702 m. sausio 17 d. (~60 metų)
Tėvas: Jurgis Sebastijonas Liubomirskis
Motina: Konstancija Ligeza
Sutuoktinis(-ė): Sofija Opalinska,
Elžbieta Denhof
Commons-logo.svg Vikiteka: Stanislovas Iraklijus LiubomirskisVikiteka

Stanislovas Iraklijus Liubomirskis (lenk. Stanisław Herakliusz Lubomirski, 16421702 m. sausio 17 d.) − Stambus Lenkijos magnatas, Karūnos didysis pastalininkis (1669), Karūnos dvaro maršalka (16731676), Karūnos didysis maršalka (16761702), Spišo seniūnas (iki 1700 m.). Šventosios Romos Imperijos kunigaikštis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stambios ir turtingos Lenkijos bajorų Liubomirskių giminės atstovas, herbp „Druzhina“ savininkas. Karūnos didžiojo etmono ir Karūnos didžiojo maršalkos Jurgio Sebastijono Liubomirskio (16161677) nuo pirmos santuokos su Konstancija Ligeza (16181648) vyresnysis sūnus. Turėjo brolius Jeronimą Augustiną, Aleksandrą Mykolą, Pranciškų Sebastijoną ir Jurgį Dominyką. Liubomirskių Lancuto linijos giminės pradininkas.

Rezidencijų Pulavuose, Černiakove (kur įkūrė bernardinų bažnyčią ir vienuolyną) ir Ujazdove (dabartiniu metu dalis Varšuvos) valdytojas. Nuo 1688 metų išrinko savo giminės rezidenciją Lancuto pilį.

Parašė eilę istorinių, filosofinių darbų lenkų ir lotynų kalbomis, atspausdintus didele dalimi jau po jo mirties.

1669 metais jam buvo paskirta Karūnos didžiojo pastalininkio pareigybė. 1673 metais Stanislovas Iraklijus Liubomirskis, valdęs Spišo apskritį Slovakijoje, atsisakė nuo pretenzijų į Vengrijos karūną.

1670 metų rugsėjį-lapkritį kunigaikštis Stanislovas Iraklijus Liubomirskis buvo ordinarinio seimo maršalka.

Buvo Lenkijos karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio šalininkas, po to įėjo į magnatišką opoziciją, pasisakiusią prieš jo įpėdinio Jono Sobieskio politiką.

1673 metais Stanislovas Iraklijus Liubomirskis gavo Karūnos dvaro maršalkos pareigybę, o nuo 1676 iki 1702 metų užėmė Karūnos didžiojo maršalkos pareigybę.

1700 metais perdavė Spišo seniūniją Slovakijoje valdyti savo vyresniam sūnui Janui Teodorui Liubomirskiui.

Buvo palaidotas Varšuvoje.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stanislovo Iraklijaus Liubomirskio antroji žmona Elžbieta Denhof

Stanislovas Iraklijus Liubomirskis buvo vedęs du kartus. 1669 metais pirma santuoka buvo su Sofija Opalinska (16421675), Karūnos dvaro maršalkos Luko Opalinskio (16121662) ir Izabelės Tučinskos dukterimi. Vaikai:

1676 metais antrą kartą vedė Elžbietą Denhof (16561702), Karūnos didžiojo pakamario Teodoro Denhofo (m. 1684) ir Katerinos Pransiškos von Besen. Vaikai:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]