Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė 1549 m. rugpjūčio 2 d.
Čmieluve, Lenkija
Mirė 1616 m. vasario 28 d. (66 metai)
Nesvyžiuje, LDK, ATR
Palaidotas (-a) Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia
Tėvas Mikalojus Radvila Juodasis
Motina Elžbieta Radvilienė
Sutuoktinis (-ė) Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka
Vaikai Jonas Jurgis Radvila
Elžbieta Radvilaitė
Albertas Vladislovas Radvila
Mikalojus Radvila
Kristupas Mikalojus Radvila
Žygimantas Karolis Radvila
Kotryna Radvilaitė
Kristina Radvilaitė
Aleksandras Liudvikas Radvila
Veikla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, kartografas.
Vikiteka Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (lenk. Mikołaj Krzysztof Radziwiłł (Sierotka); 1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve – 1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, kartografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio žmona Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka

Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos-Nesvyžiaus linijos,[1] Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Elžbietos Radvilienės sūnus. Broliai Jurgis Radvila, Albertas Radvila ir Stanislovas Radvila II, seserys Elžbieta Radvilaitė-Mieleckienė, Sofija Radvilaitė-Čemienė, Ona Radvilaitė (1553-1590)-Tvorovskienė ir Kristina Radvilaitė-Zamoiskienė.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka (Halaszka Eufemia Wiśniowiecka), vaikai Jonas Jurgis Radvila, Elžbieta Radvilaitė Tečinskienė, Albertas Vladislovas Radvila, Mikalojus Radvila (mirė mažas), Kristupas Mikalojus Radvila (15901607), Žygimantas Karolis Radvila, Kotryna Radvilaitė (15931600), Kristina Radvilaitė (1593–1599), Aleksandras Liudvikas Radvila.

Tikėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išauklėtas kalvinizmo dvasia, po tėvo mirties išvykęs studijuoti į Romą susitiko poetą ir humanistą kardinolą Stanislovą Hozijų ir jėzuitą teologą Petrą Skargą, kurie įkalbino jaunikaitį pereiti į katalikybę. Tapęs aršiu kontrreformacijos veikėju vėl atidarė tėvo uždarytas bažnyčias Šidlavos žemėje.

Rėmė bažnytinę uniją, kurią inicijavo spaustuvę, kurioje spausdino jėzuitų literatūrą. Nesvyžiuje pastatė jėzuitų bažnyčią ir vienuolyną.

Piligriminę kelionę aprašančios knygos iliustracija

15821584 m. surengė piligrimišką kelionę į Šventąją žemę, keliavo po Siriją, Egiptą. Šią kelionę aprašė knygoje „Kelionė į Jeruzalę“, kuri išleista 1601 m. lotynų kalba, tačiau vertinga joje išdėstytomis geografinėmis žiniomis ir pastebėjimais.

Mokslai ir karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

15631567 m. studijavo geografiją ir mediciną Leipcige, vėliau Romoje ir Paryžiuje.

Valstybės tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1613 m. Amsterdame išleistas Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio

Livonijos karo metu 1568 m. dalyvavo Ūlos (Časnikų) mūšyje, 1569 m. paskirtas Lietuvos dvaro maršalka, 1573 m. pasiuntinybės pas Henriką Valua Paryžiuje dalyvis. Vėliau dalyvavo Stepono Batoro žygyje į Maskvą.

Nuo 1578 m. Lietuvos didysis maršalka.

15901604 m. Trakų vaivada, nuo 1604 m. Vilniaus vaivada.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1585 m. iš dalies atnaujino giminės pilį Šidlavoje, o 1591 m. miesteliui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Nesvyžiuje įrengė fortifikacinius įtvirtinimus, aprūpino tvirtovę pabūklais, pastatė Nesvyžiaus pilį, Nesvyžiaus kolegiją (1599 m.); statė kelius ir ligonines. Išplėtojo filantropinę veiklą, rėmė neturtingus studentus.

Kartografas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvos ir pasaulio geografijos istoriją įėjo 1590–1600 m. organizuotomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko kartografavimo ekspedicijomis. Jų pagrindu buvo sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas vienas tiksliausių tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Dabar žemėlapis laikomas vienas iš geriausių renesanso kartografinių kūrinių. Saugomas Upsalos muziejuje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mikalojus Kristupas Radvila NašlaitėlisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Ostapas Valavičius
Lietuvos dvaro maršalka

15691579
Po to:
Albertas Radvila
Prieš tai:
Jonas Chodkevičius
Lietuvos didysis maršalka

1579-1586
Po to:
Albertas Radvila
Prieš tai:
Jonas Hlebavičius
Trakų kaštelionas

15861590
Po to:
Aleksandras Frydrichas Pronskis
Prieš tai:
Jonas Hlebavičius
Trakų vaivada

15901604
Po to:
Aleksandras Chodkevičius
Prieš tai:
Kristupas Radvila Perkūnas
Vilniaus vaivada

16041616
Po to:
Jonas Karolis Chodkevičius
Prieš tai:
Mikalojus Radvila Juodasis
Radvilų giminės galva

15651616
Po to:
Jonas Jurgis Radvila
Prieš tai:
Mikalojus Radvila Juodasis
Šydloveco miesto grafas

1565-1616
Po to:
Albertas Vladislovas Radvila