Jokūbas Sobieskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jokūbas Sobieskis
Jakub Sobieski 1580-1646.jpg
Sobieskiai
Herbas „Janina“
Herbas „Janina“
Gimė: 1590 m. gegužės 5 d.
Žovkva
Mirė: 1646 m. birželio 23 d. (~56 metai)
Žovkva
Tėvas: Marekas Sobieskis
Motina: Jadvyga Snopkovskaitė
Sutuoktinis(-ė): Sofija Teofilė Danilovičiuvna
Vaikai:

Marekas,
Jonas Sobieskis,
Sofija,
Kotryna,
Ana Rozalija,
Stanislavas,
Stanislavas

Commons-logo.svg Vikiteka: Jokūbas SobieskisVikiteka

Jokūbas Sobieskis (lenk. Jakub Sobieski; 1590 m. gegužės 5 d., Žovkva – 1646 m. birželio 23 d., Žovkva) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Lenkijos didikas, Krokuvos kaštelionas, karaliaus Jono Sobieskio tėvas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Sobieskių giminės atstovas, herbo „Janina“ savininkas. Liublino kašteliono ir vaivados Mareko Siobieskio (apie 15501605) sūnus nuo pirmos santuokos su Jadvyga Snopkovskaite (1556/1559–1588/1589). Santuokos su Sofija Teofilė Danilovičiuvna (Danilovičių turtų paveldėtoja) dėka perėmė jos senelio karūnos didžiojo etmono Stanislovo Žolkievskio Žovkvos valdas, įskaitant pilį ir patį miestelį.

Jokūbas Sobieskis 16041606 m. studijavo Jogailos universitete ir Zamoistės akademijoje. 1607 metų pavasarį jis išvyko į Prancūziją, kur ketverius metus Paryžiuje tęsė studijas. Skaitė senovės ir tuometinių autorių darbus, poetų, juristų ir istorikų. Išmoko prancūzų, italų ir ispanų kalbas, taip pat pažino Prancūzijos kultūrą bei papročius. Dalyvavo visuomeniniame gyvenime, lankėsi Prancūzijos karaliaus dvare, kur buvo priimtas Henriko IV, buvo jo nužudymo liudininku, dalyvavo laidotuvėse ir naujojo karaliaus – Liudviko XIII karūnacijoje. Taip pat keliavo po Angliją, Olandiją ir Vakarų Vokietiją. 1611 metų vasarį Jokūbas Sobieskis išvyko į ilgą kelionę, kurios metu aplankė Ispaniją, Portugaliją, Pietų Prancūziją, Savoją, Italiją (praleido 1612 metų žiemą Romoje) ir Austrją. Savo kelionės metu susitiko su Anglijos karaliumi Jokūbu I Stiuartu, Olandijos štathalteriu Moricu Oranskiu, Ispanijos karaliumi Pilypu III, Romos popiežiumi Povilu V, Vokietijos imperatoriumi Motiejumi I, susipažino su daugeliu Europos mokslininkų, politikų, bajorų ir karinių vadų. Jokūbas vedė kelionės dienoraštį, kuriame aprašė savo kelionę.

Jaunystėje Jokūbas Sobieskis keliavo po visą Europą, tame tarpe 1611 metais aplankė Lioną. Sugrįžus į tėvynę jo įtaka pradėjo augti. Užėmė eilę stambių ATR valstybinių pareigybių. Jam priklausė aštuonios seniūnijos, iš kurių gaudavo didelį pelną, didindamas Sobieskių giminės įtaką. 1623-1632 metais septynis kartus buvo renkamas į seimus. 1623, 1626, 1628 ir 1632 metais Jokūbas Sobieskis keturis kartus buvo išrinktas seimo maršalka.

Mielai patardavo sudėtingose situacijose, todėl buvo gerbiamas. Jis buvo daugelio komitetų narys, dažnai veikė kaip tarpininkas arba kaip našlaičių gynėjas. Palaikė karaliaus politiką, bet visada gynė bajorų interesus ir pasisakė už religinę toleranciją.

Zločivo pilis

16171618 m. būdamas karaliaus dvariškiu dalyvavo Lenkijos karalaičio Vladislovo Vazos nesėkmingoje karinėje kampanijoje į Rusijos valstybę. 1618 m. dalyvavo derėjosi sudarant Deulino paliaubas su Rusijos valstybe. 1621 m. kovėsi su turkų-totorių armija Chotyno mūšyje. Vėliau kariavo beveik visuose ATR karuose prieš rusus, turkus, Krymo totorius, švedus ir sukilusius Ukrainos kazokus. 1635 m. buvo tarp Štumsdorfo paliaubų su Švedija sudarytojų. Įėjo į karaliaus Vladislovo IV Vazos karinės tarybos sudėtį (1632–1648).

Chotyno mūšio metu Jokūbas Sobieskis vedė dienoraštį, kuris pasitarnavo kaip pagrindinis šaltinis Vaclovo Potockio epinei poemai.

1646 metais tapo Krokuvos kaštelionu, tai – aukščiausia pasaulietinė pareigybė ATR. Prieš savo mirtį pradėjo konfliktuoti su karaliumi Vladislovu IV ir prieštaravo planuojamam karui su Turkija.

1646 metų birželio 23 d. 56–metis Krokuvos kaštelionas Jokūbas Sobieskis savo dvare Žovkvoje mirė nuo širdies priepuolio, palaidotas Šv. Lauryno bažnyčioje.

Valstybės tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užimamos pareigybės – karaliaus dvariškis (1617), karūnos didysis raikytojas (1627), karūnos didysis pataurininkas (1636), Belzo (16381641) ir Rusios vaivada (16411646), Krokuvos kaštelionas (1646), Terebovelsko, Krasnystavo, Javorivo, Strijsko, Kalušos, Baro, Tucholio ir Gnevo seniūnas.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs du kartus. 1620 m. pirma santuoka su Mariana Višnioveckaite (1600-1624), Belsko ir Rusios vaivados Konstantino Konstantinovičiaus Višnioveckio (1564-1641) ir Anos Zagorovskaitės vyresniąja dukterimi. Šeimoje gimė dvi mergaitės, abi mirė vaikystėje.

1627 m. vedė antrą kartą Sofiją Teofilę Danilovičiuvną, Rusios vaivados Ivano Danilovičiaus dukterį nuo antros santuokos su Sofija Žolkevskaite. Vaikai:

  • Marekas (1628 m. gegužės 24 d. – 1652 m. birželio 3 d.), Jarovsko ir Krasnystavo seniūnas
  • Jonas Sobieskis (1629 m. rugpjųčio 17 d. – 1696 m. birželio 17 d.), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
  • Sofija (1630 m. kovo 19 d. – mirė vaikystėje)
  • Kotryna (1634 m. sausio 7 d. – 1694 m. rugsėjo 29 d.), 1–masis vyras: Sandomiro ir Krokuvos vaivada, Ostrogiškių ordinatas, kunigaikštis Vladislavas Dominykas Zaslavskis (1616–1656), 2–ras vyras: Lietuvos lauko etmonas ir Lietuvos pakancleris, kunigaikštis Mykolas Kazimieras Radvila
  • Ana Rozalija (1636 m. rugpjūčio 5 d. – 1655 m. vasario 16 d./kovo 12 d.), Lvovo vienuolė benediktinė
  • Stanislavas (1638 m. kovo 29 d. – mirė vaikystėje)
  • Stanislavas (1641 m. rugsėjo 16 d. – mirė vaikystėje)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Konstantinas Višnioveckis
POL województwo bełskie IRP COA.svg
Belzo vaivada

16381641
Po to:
Kšyštofas Konecpolskis
Prieš tai:
Konstantinas Višnioveckis
1597 Bielski Rus Voivodship.svg
Rusios vaivada

16411646
Po to:
Jeremijus Mykolas Višnioveckis