Vladislovas Valavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladislovas Valavičius
lenk. Władysław Wołłowicz
Uładzisłaŭ Vałovič. Уладзіслаў Валовіч (L. Willatz, 1669).jpg
Valavičiai
Herbas "Bogoria"
Herbas "Bogoria"
Gimė: apie 1615 m.
Mirė: 1668 m. rugpjūčio 28 d. (~53 metai)
Vilnius
Tėvai: Petras Valavičius
Vaikai:

Liudvika Valavič

Lietuvos lauko etmonas
Ėjo pareigas: 16671668 m.
Pirmtakas: Mykolas Kazimieras Pacas
Įpėdinis: Mykolas Kazimieras Radvila
Vitebsko vaivada
Ėjo pareigas: 16561668 m.
Pirmtakas: Kristupas Kiška
Įpėdinis: Leonardas Pociejus
Kiti postai
Smolensko kaštelionas
Ėjo pareigas: 16671668 m.
Pirmtakas: Jurgis Liutauras Chreptavičius
Įpėdinis: Samuelis Františekas Vilčekas

Vladislovas Valavičius (lenk. Władysław Wołłowicz, apie 1615 m. – 1668 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vladislovas Valavičius

Lietuvos didžiojo raštininko, o po to Vilniaus vyskupo Petro Valavičiaus (m. 1630) sūnus. Jaunystėje tėvo buvo atiduotas į Vladislovo IV Vazos rūmus. Dalyvavo ATR-Maskvos 1632–1634 metais kare, 1634 metais pateko į nelaisvę Rusijos vaivada Mykolas Borisovičius Šeinas paleido Vladislovą, kad tas perduotų karaliui ir didžiajam kunigaikščiui taikos pasiulymą.

Grįžęs iš nelaisvės ilgai buvo prie karaliaus. 1647 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į ATR seimą. Chmelnickio sukilimo metu pakeitė susirgusį didijį etmoną Jonušą Kišką. Bajorų būrys jo vadovaujamas buvo kelis kartus sumuštas kazokų ir kitų sukilėlių Mozyriaus paviete. Vladislovas su būriu užsidarė Slucke. Vėliau atlaikė keletą pergalių prieš kazokus ir sukilusius valstiečius netoli Valažino, Rečycos, Bobruisko ir Čerikovo.

ATR-Maskvos 1654–1667 metų karo metu vadovavo Lietuvos kariams, 1658 metais atlaikė pergalę netoli Gluboko. Kitais metais Lietuvos armija jo vadovaujama Vladislovo Valavičiaus buvo sumušta vaivados Ivano Chovanskio karių. Švedų tvano metu lydėjo karalių į jo tremtį, Sleziją.

1667 metais Vladislovas Valavičius prisijungė prie Pacų partijos, kuriems palaikant gavo iš Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos Lietuvos lauko etmono pareigybę. Po Jono II Kaimiero atsižadėjimo nuo sosto 1668 metais palaikė caraičio Fiodoro Aleksejevičiaus kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs Aną Kozel-Poklevską, nuo santuokos su kuria turėjo vienintelė dukterį Liudviką.

Valstybės tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karaliaus sekretorius, nuo 1639 m. Lietuvos lauko raštininkas, nuo 1653 m. Smolensko kaštelionas, 16561668 m. Vitebsko vaivada, nuo 1667 m. dar ir Lietuvos lauko etmonas.[1] 16321634 m. Smolensko karo dalyvis, 1634 m. trumpam buvo patekęs į rusų nelaisvę. 16481650 m. dalyavo malšinant Bogdano Chmelnickio sukilimą. 16551660 m. Švedų tvano metu karaliui Jonui Kazimierui Vazai padėjo Silezijoje. Nuo 1658 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karo dalyvis, laimėjo mūšį prie Gluboko, 1659 m. vasario 8 d. pralaimėjo rusams prie Medilo. 1667 m. parėme Pacus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vladislovas ValavičiusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 25 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Eustachijus Kirdzejus
POL województwo smoleńskie IRP COA.svg
Smolensko kaštelionas

16531656
Po to:
Kazimieras Liudvikas Jevlaševskis
Prieš tai:
Povilas Jonas Sapiega
POL województwo połockie IRP COA.svg
Vitebsko vaivada

16561668
Po to:
Jonas Antanas Chrapovickis