Kristupas Gžimultovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kristupas Gžimultovskis
Gžimultovskiai
Herbas „Nieczuja“
Herbas „Nieczuja“
Gimė: 1620 m.
Mirė: 1687 m. gegužės mėn. (~67 metai)
Tėvas: Stanislovas Gžimultovskis
Motina: Katerina Leščinska

Kristupas Gžimultovskis (apie 16201687 gegužė) – ATR valstybinis veikėjas, Kališo pakamaris (16501656), Poznanės kaštelionas (16561679), Poznanės vaivada (16791687), Lenkijos diplomatas, rašytojas ir oratorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios Lenkijos bajorų Gžimultovskių giminės atstovas, herbo „Neczuja“ savininkas. Srodo kašteliono Stanislovo Gžimultovskio ir Katerinos Leščinskos sūnus.

Mokėsi Poznanės mokykloje, o nuo 1635 metų tęsė išsilavinimą jezuitų koledž prancūzų Dole. 1648 metais pirmą kartą buvo iš rinktas pasiuntiniu į seimą. Pradedant nuo 1652 metų nuolat buvo renkamas pasiuntiniu. 1654 metais Kristupas Gžimultovskis buvo išrinktas seimo maršalka, dažnai dalyvavo keliuose komitetuose. 1650 metais gavo Kališo pakamario pareigybę. Švedijos tvano metu (16551660) išsaugojo ištikimybę Lenkijos karaliui Jonui Kazimierui Vazai. 1656 metais buvo paskirtas Poznanės kaštelionu. 1665 metais Kristupas Gžimultovskis prisijungė prie Juegio Sebastijono Liubomirskio rokošo prieš karaliaus valdžią, vėliau buvo rūmų proprancūziškos partijos šalininku ir palaikė glaudžius kontaktus su Brandenburgo kurfiurstu.

1668 metais, po Jono II Kazimiero Vazos atsižadėjimo nuo sosto Kristupas Gžimultovskis palaikė Prancūzijos princo Liudviko Konde kandidatūrą. Už intrigas prieš naująjį Lenkijos karalių Mykolą Kaributą Višnioveckį buvo seimo teisiamas. Būdamas Jono Sobieskio šalininku, 1679 metais nuo jo gavo Poznanės vaivados pareigybę ir tapo ATR senatoriumi. 1680-ais metais Kristupas Gžimultovskis vadovavo Didžiosios Lenkijos opozicijai su pro habsburgiška orientacija.

1660 metais Poznanės kaštelionas Kristupas Gžimultovskis dalyvavo Olivos taikos sutarties sudaryme su Švedija, o 1686 metais vadovavo Lenkijos-Lietuvos pasiuntinybei į Maskvą, kur pasirašė amžinos taikos sutartį su Rusijos valstybe.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Barbora Osovska. 1660 metais antrą kartą vedė Aleksandrą Sesiliją Leščinską, Karūnos pakanclerio Boguslavo Leščinskio (1612–1659) ir Anos Denhof (1620/1622-1651/1657) dukterį.