Pereiti prie turinio

Juozapas Sosnovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Sosnovskis
Sosnovskiai
Herbas „Nałęcz“
Herbas „Nałęcz
Mirė 1783 m.
Tėvas Martynas Sosnovskis
Motina Teofilė Krušinska
Sutuoktinis (-ė) Teklė Despot-Zenovičiūtė
Vaikai Katerina,
Liudvika
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas

Juozapas Sosnovskis (lenk. Józef Sosnowski, m. 1783) – ATR valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos lauko raštininkas 1764–1771 metais, Smolensko vaivada 1771–1775 metais, Lietuvos lauko etmonas 1775–1780 metais, Polocko vaivada nuo 1781 metų, elekcinio seimo maršalka 1764 metais.

Juozapas Silvestras Sasnauskas (Sosnovskis) kilo iš bajorų Sasnauskų giminės, herbo „Nalenč“ savininkas. Martyno Sasnausko ir Teofilės Krušinskos sūnus.

Juozapas Sasnauskas buvo vedęs Teklę Despot-Zenovičiūtę, su kuria turėjo dvi dukteris, Kateriną ir Liudviką.

Valstybės tarnyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įstojęs į Lietuvos kariuomenę, susiejo save su kandidato į sostą Adomo Čartoriskio ir jo pusbrolio, busimo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio partija. Čartoriskių palaikymo dėka tapo pasiuntiniu nuo Cholmščinos į seimą, o po to buvo išrinktas elekcinio seimo maršalu ir suvaidino svarbų vaidmenį paskutinio ATR valdovo rinkimuose.

Netrukus po to – kaip apdovanojimą už ištikimybę – gavo Lietuvos lauko raštininko pareigybę, po to 1771 metais tapo Smolensko vaivada, o po 10 metų – Polocko vaivada.

Laikė save magnatu, nuolat siekė gausinti savo valdas, nors tokiu nebuvo.

1775 metais pagal karaliaus privilegiją buvo paskirtas Lietuvos lauko etmonu. Po 5 metų atsisakė pareigų Liudviko Tiškevičiaus naudai.

1762 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi, o 1765 metais buvo apdovanotas Švento Stanislovo ordinu.

Politinis postas
Prieš tai:
Petras Povilas Sapiega
Smolensko vaivada

17711775
Po to:
Juozapas Tiškevičius
Prieš tai:
Aleksandras Mykolas Sapiega
Polocko vaivada

1781
Po to:
Tadas Žaba