Stanislovas Leščinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stanislovas Leščinskis
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
Portrait of Stanisław I Leszczyński.jpg
Žano Batisto van Lo portretas, 1727–1728 m.
Leščinskiai
ATR valdovo ir Lotaringijos bei Baro kunigaikščio herbas
ATR valdovo ir Lotaringijos bei Baro kunigaikščio herbas
Gimė 1677 m. spalio 20 d.
Lvovas
Mirė 1766 m. vasario 23 d. (88 metai)
Liunevilis
Palaidotas (-a) Vavelio katedra
Tėvas Rafalis Leščinskis
Motina Ana Jablonovska
Sutuoktinis (-ė) Katerina Opalinska
Vaikai Ana Leščinska,
Marija Leščinska
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė 1704 m. liepos 12 d. – 1709 m. liepos 8 d. (Pirmas valdymas)
Karūnavimas 1705 m. spalio 4 d.
Pirmtakas Augustas II Stiprusis
Įpėdinis Augustas II Stiprusis
Valdė 1733 m. rugsėjo 12 d. – 1736 m. sausio 26 d. (Antras valdymas)
Pirmtakas Augustas II Stiprusis
Įpėdinis Augustas III Saksas
Kiti titulai
Lotaringijos ir Baro kunigaikštis
Valdė 1737 m. liepos 9 d. – 1766 m. vasario 23 d.
Pirmtakas Pranciškus Lotaringietis
Įpėdinis Kunigaikštystė aneksuota Prancūzijos karalystės
Žymūs apdovanojimai
Ordre du Saint-Esprit Chevalier ribbon.svg
Commons-logo.svg Vikiteka Stanislovas Leščinskis
Parašas
Autograph of Stanisław Leszczyński.PNG

Stanislovas Boguslavas Leščinskis (lenk. Stanisław Bogusław Leszczyński, 1677 m. spalio 20 d. – 1766 m. vasario 23 d.), arba Stanislovas ILenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1704–1709 ir 1733–1736), Lotaringijos ir Baro kunigaikštis (1736–1766)

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Didžiosios Lenkijos didikų, vienos iš iškiliausių šalies giminių – Leščinskių. Kai 1698 m. vedė Kotryną Opalinską, tapo vienu turtingiausių Abiejų Tautų Respublikos didikų.

Nuo 1699 m., kaip ir jo tėvas, buvo Poznanės vaivada. Per 1700–1721 m. Šiaurės karą vienas Lenkijos prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Po Karolio XII įsiveržimo į Lenkiją 1702 m., 1704 m. liepos 12 d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos Elekcinis seimas karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Karūnuotas 1705 m. spalio 4 d. Varšuvoje Stanislovu I. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas. Išties didesnę valdžią įgijo po 1706 m. rugsėjo mėnesį pasirašytos Altranštato sutarties, kuria Augustas II atsisakė ATR sosto.

Karoliui XII 1709 m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie Poltavos, Stanislovas Leščinskis 1710 m. vasario 4 d. emigravo į Prūsiją, o vėliau į Prancūziją. 1725 m. išleido dukterį Mariją už Liudviko XV. 1733 m. vasario 2 d. mirė Augustas II. Nors bajorų dauguma ir Prancūzija palaikė Stanislovą Leščinskį, Austrija bei Prūsija rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį Saksonijoje Frydrichą Augustą. Prancūzijos diplomatams remiant 1733 m. rugsėjo 12 d. vėl buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Per Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės karą 1733–1735 m. buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Respublikos valdovu tapo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas.

Pagal 1738 m. Vienos taiką Stanislovas Leščinskis oficialiai atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos sostą ir iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu. Nansi mieste įsteigė Miesto biblioteką ir Stanislovo akademiją. Liunevilyje jo įkurdintą Kadetų karo mokyklą baigė ir grupė būsimų ATR politikų ir kariškių. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformas. Nansi jo lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje Leščinskiui 1831 m. pastatytas paminklas. Po mirties buvo palaidotas šio miesto Bonsekūro Švč. Dievo Motinos bažnyčioje, vėliau palaikai perkelti į Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčią Sankt Peterburge, o 1926 m. – į Vavelio pilį. 1938 m. perlaidotas Vavelio katedros Žygimanto kriptoje.

Reikšmė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdant Stanislovui Leščinskiui labai sumažėjo Lietuvos prekyba su užsienio šalimis, nes švedai buvo užvaldę ir uždarę Lietuvos uostus. Didikų Oginskių vadovaujama Lietuvos bajorų grupuotė rėmė Abiejų Tautų Respublikos valdovą Augustą II, Leščinskio pusėje iš Lietuvos bajorijos buvo beveik tik didikai Sapiegos, todėl jis visiškos valdžios Lietuvoje neturėjo.[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genealogija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rafalis Leščinskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Boguslavas Leščinskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ona Radziminska
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rafalis Leščinskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kasparas Denhofas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ana Denhof
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ona Aleksandra Koniecpolska
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Stanislovas Leščinskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Jonas Jablonovskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Stanislovas Jonas Jablonovskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ona Ostrogiškė
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ona Jablonovska
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Dominykas Aleksandras Kazanovskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Mariana Kazanovska
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ona Potocka
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. M., V. S.. Stanislovas Leščinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 40 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • E. Ciešlak. Stanisław Leszczyński – Wroclaw–Warszawa, 1994
Stanislovas Leščinskis
Gimė: 1677 m. spalio 20 d. Mirė: 1766 m. vasario 26 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Augustas II Stiprusis
Lenkijos karalius ir
Lietuvos didysis kunigaikštis

17061709
Po to:
Augustas II Stiprusis
Prieš tai:
Augustas II Stiprusis
Lenkijos karalius ir
Lietuvos didysis kunigaikštis

1733
Po to:
Augustas III Saksas
Prieš tai:
Pranciškus Lotaringietis
Lotaringijos ir Baro kunigaikštis
17371766
Po to:
Įjungta į Prancūzijos sudėtį