Stanislovas Leščinskis

Kiti titulai
Lotaringijos ir Baro kunigaikštis
Valdė	1737 m. liepos 9 d. – 1766 m. vasario 23 d.
Pirmtakas	Pranciškus Lotaringietis
Įpėdinis	Kunigaikštystė aneksuota Prancūzijos karalystės

Žymūs apdovanojimai

Vikiteka

Stanislovas Leščinskis

Parašas

Stanislovas Boguslavas Leščinskis (lenk. Stanisław Bogusław Leszczyński, 1677 m. spalio 20 d. – 1766 m. vasario 23 d.), arba Stanislovas I – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1704–1709 ir 1733–1736), Lotaringijos ir Baro kunigaikštis (1736–1766)

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Didžiosios Lenkijos didikų, vienos iš iškiliausių šalies giminių – Leščinskių. Kai 1698 m. vedė Kotryną Opalinską, tapo vienu turtingiausių Abiejų Tautų Respublikos didikų.

Nuo 1699 m., kaip ir jo tėvas, buvo Poznanės vaivada. Per 1700–1721 m. Šiaurės karą vienas Lenkijos prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Po Karolio XII įsiveržimo į Lenkiją 1702 m., 1704 m. liepos 12 d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos Elekcinis seimas karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Karūnuotas 1705 m. spalio 4 d. Varšuvoje Stanislovu I. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas. Išties didesnę valdžią įgijo po 1706 m. rugsėjo mėnesį pasirašytos Altranštato sutarties, kuria Augustas II atsisakė ATR sosto.

Karoliui XII 1709 m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie Poltavos, Stanislovas Leščinskis 1710 m. vasario 4 d. emigravo į Prūsiją, o vėliau į Prancūziją. 1725 m. išleido dukterį Mariją už Liudviko XV. 1733 m. vasario 2 d. mirė Augustas II. Nors bajorų dauguma ir Prancūzija palaikė Stanislovą Leščinskį, Austrija bei Prūsija rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį Saksonijoje Frydrichą Augustą. Prancūzijos diplomatams remiant 1733 m. rugsėjo 12 d. vėl buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Per Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės karą 1733–1735 m. buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Respublikos valdovu tapo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas.

Pagal 1738 m. Vienos taiką Stanislovas Leščinskis oficialiai atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos sostą ir iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu. Nansi mieste įsteigė Miesto biblioteką ir Stanislovo akademiją. Liunevilyje jo įkurdintą Kadetų karo mokyklą baigė ir grupė būsimų ATR politikų ir kariškių. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformas. Nansi jo lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje Leščinskiui 1831 m. pastatytas paminklas. Po mirties buvo palaidotas šio miesto Bonsekūro Švč. Dievo Motinos bažnyčioje, vėliau palaikai perkelti į Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčią Sankt Peterburge, o 1926 m. – į Vavelio pilį. 1938 m. perlaidotas Vavelio katedros Žygimanto kriptoje.

Reikšmė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdant Stanislovui Leščinskiui labai sumažėjo Lietuvos prekyba su užsienio šalimis, nes švedai buvo užvaldę ir uždarę Lietuvos uostus. Didikų Oginskių vadovaujama Lietuvos bajorų grupuotė rėmė Abiejų Tautų Respublikos valdovą Augustą II, Leščinskio pusėje iš Lietuvos bajorijos buvo beveik tik didikai Sapiegos, todėl jis visiškos valdžios Lietuvoje neturėjo.^[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antkapinis paminklas Nansi Švč. Dievo Motinos bažnyčioje
Fransua de La Galezjeras paskiriamas Lotaringijos ir Baro kanceriu, 1778 m. (Fransua Andrė Vensanas)
Liunevilio rūmai, Stanislovo Leščinskio rezidencija Lotaringijoje

Genealogija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rafalis Leščinskis

Boguslavas Leščinskis

Ona Radziminska

Rafalis Leščinskis

Kasparas Denhofas

Ana Denhof

Ona Aleksandra Koniecpolska

Stanislovas Leščinskis

Jonas Jablonovskis

Stanislovas Jonas Jablonovskis

Ona Ostrogiškė

Ona Jablonovska

Dominykas Aleksandras Kazanovskis

Mariana Kazanovska

Ona Potocka

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ A. M., V. S.. Stanislovas Leščinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 40 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E. Ciešlak. Stanisław Leszczyński – Wroclaw–Warszawa, 1994

Karališkieji titulai
Stanislovas Leščinskis Leščinskiai Gimė: 1677 m. spalio 20 d. Mirė: 1766 m. vasario 26 d.
Prieš tai: Augustas II Stiprusis	Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1706–1709	Po to: Augustas II Stiprusis
Prieš tai: Augustas II Stiprusis	Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1733	Po to: Augustas III Saksas
Prieš tai: Pranciškus Lotaringietis	Lotaringijos ir Baro kunigaikštis 1737–1766	Po to: Įjungta į Prancūzijos sudėtį

[1] A. M., V. S.. Stanislovas Leščinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 40 psl.

[1]