Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tribunolo knyga (rusėnų kalb.), 1586 m.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiasis Tribunolas, Lietuvos Tribunolas – bajorų luomo aukščiausios instancijos apeliacinis teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK vyriausiojo tribunolo rūmai ir Pilies vartai, 1835 m.
Tribunolo antspaudas, 18 a.

15791580 m. Varšuvos seime nuspręsta steigti Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą; veiklos projektą pateikė LDK atstovai. Priimtas Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo įstatymas, kurį 1581 m. kovo 1 d. pasirašė Steponas Batoras.

Tribunolas 15811599 m. posėdžiavo Vilniuje kas dvejus metus po 5 mėnesius. Nuo 1600 m. posėdžiaudavo paeiliui Minske (lietuviškoji sesija) ir Naugarduke (rusiškoji sesija). Nuo 1775 m. rusiškoji sesija vykdavo Gardine.

Tribunolą sudarė 40-44 pavieto seimeliuose bajorų rinktų deputatų (teisėjų).

Įsteigus Tribunolą, bajorų įtaka Lietuvoje dar labiau išaugo.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos tribunolo maršalkos

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • J. Lappo. Iš Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo istorijos. Kaunas, 1932 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]