Iljiničiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Iljiničiai
Iljiničių giminės herbas „Samtis“
Iljiničių giminės herbas „Samtis“
Pradininkas Jonas Iljiničius 1487—1489 m.
Titulas Grafai
Laikotarpis XV amžiaus vidurys
Šalys LDK

Iljiničiai (lenk. Iliniczowie, Hliniczowie, Gliniczowie) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos rusėnų kilmės lietuvių didikų giminė.[1] Giminės herbas Samtis.

Giminės istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilusi ir Naugarduko apylinkių. Svarbiausios valdos buvo Myrius, Brastos Biala, Černavčicai, Želva. Katalikai, nors pavardės kilmė slaviška. Pirmasis žinomas giminės atstovas buvo Ivanas arba Jonas Iljiničius, Vitebsko, vėliau Smolensko vietininkas. XVXVI a. Iljiničiai buvo Lydos, Kauno, Lietuvos Brastos vietininkai. Savo įtaką sustiprino vedybomis su Kęsgailomis, Daumantais, Radvilomis.

Vieni turtingiausių LDK Ponų tarybos narių. Pagal 1528 m. LDK kariuomenės surašymą karo atveju rengdavo 160 raitelių, t. y. turėjo ne mažiau, kaip 2560 valstiečių dūmų. Paskutinis garsesnis giminės atstovas Sofijos Radvilaitės sūnus Jurgis Ščesnavičius Iljiničius, miręs bevaikis. XVII a. tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų vėl minimi Iljiničiai, tačiau jų giminystės ryšys nenustatytas.

1547 m. Mikalojus Radvila Juodasis Iljiničiams iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo grafų titulą.

Žymiausi Iljiničiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimvydas PetrauskasIljiničiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 777 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba