Jonas Jackus Oginskis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Jonas Jackus Oginskis | |
|---|---|
| Oginskiai | |
| |
| Oginski (herbas) | |
| Gimė | 1619 m. |
| Mirė | 1648 m. (~29 metai) |
| Tėvas | Samuelis Levas Oginskis |
| Motina | Sofija Bielevičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | 1) Ana Semaško 2) Joana Teodora Naruševič |
| Vaikai | Grigalius Antanas Oginskis, Ana Oginska, Leonas Kazimieras Oginskis Mikalojus Pranciškus Oginskis Kazimieras Dominykas Oginskis |
Jonas Jackus Oginskis (lenk. Jan Jacek Ogiński arba lenk. Jan Samuelowicz Samuelewicz Ogiński, 1619 m. – 1684 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Giminė ir dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, tėvas Samuelis Levas Oginskis (1625–1695). Motina grafaitė Sofija Bielevičiūtė.
1648 m. J. J. Oginskiui atiteko Suričių dvaras Mstislavlio seniūnijoje. 1659 m. gavo Zazerzės palivarką Pinsko apskrityje. 1666 m. trejiems metams iš Trakų vaivados Mikalojaus Paco išsinuomojo Klicevo seniūniją. Dalyvaudamas politinėje ir karinėje veikloje sugebėjo sukaupti dideles valdas.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1645 m. vedė Aną Semaško (mirė 1657 m.), vaikai:
- Grigalius Antanas Oginskis (1654–1709 m.),
- Leonas Kazimieras Oginskis,
- Mikalojus Pranciškus Oginskis,
- Ana Oginska (1656–1752 m.), ištekėjo 1680 m. vyras grafas Kazimieras Tiškevičius
- Mariana
- Elena
1660 m. vedė dar kartą, antroji žmona Joana Teodora Naruševičiūtė. Vaikai:
- Aleksandras Oginskis
- Kazimieras Dominykas Oginskis
- Marcijonas Antanas Oginskis
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jį globojo Smolensko vaivada Jurgis Karolis Hlebavičius. 1650 m. paskirtas Volkovysko vėliavininku. 1664–1665 m. Vilniaus pavaivadis, 1668–1672 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko raštininkas (notaras), 1672–1682 m. Mstislavlio vaivada, nuo 1682 m. LDK lauko etmonas, Polocko vaivada.
Dalyvavo Maskvos, kazokų, švedų ir bajorų tarpusavio karuose, išpirko iš totorių nelaisvės Boguslavą Radvilą. 1675 m. ir 1683 m. dalyvavo kovose su turkais.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mikalojus Ciechanoveckis |
 1672–1681 |
Po to: Simonas Karolis Oginskis |
| Prieš tai: Kazimieras Jonas Sapiega |
 1682–1684 |
Po to: Dominykas Mykolas Sluška |
| |||||||
| |||||||||||||||||||||||