Ernestas Denhofas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ernestas Denhofas
Denhofai
Herbas „Vepris“
Herbas „Vepris“
Gimė: 1630 m.
Mirė: 1693 m. (~63 metai)
Tėvas: Ernestas Magnusas Denhofas
Motina: Katerina fon Dona
Sutuoktinis(-ė): Ana Olesnicka, Konstancija Sluškaitė
Vaikai:

Joana Denhof

Ernestas Denhofas (apie 16301693) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, karaliaus gvardijos pėstininkų pulko pulkininkas (1666), Karūnos armijos generolas-majoras (1670), Lietuvos didysis medžioklis (16761683), Vilniaus kaštelionas (1683–1685), Karūnos armijos generolas-leitenantas, Malborko vaivada (1685–1693), karalienės rūmų maršalka (1687), Dzežgonskio seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Denhofų giminės atstovas, herbo „Vepr“ savininkas. Prenu kašteliono ir vaivados Ernesto Magnuso Denhofo (15811642) ir Jekaterinos fon Donos (16061659) vyresnysis sūnus. Jaunesnieji broliai – Lietuvos didysis pastalininkis Gerardas (apie 16321685) ir Prūsijos generolas-leitenantas Frydrichas (16391696).

ATR su Ukrainos kazokais (1648–1654), su Švedija (1655–1660), Maskva (1654–1667) karų dalyvis. Nuo 1666 metų – Karaliaus gvardijos pėstininkų pulko pulkininkas. 1670 ir 1672 metais buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus. 1670 metais – Karūnos armijos generolas-majoras.

16711676 metais Ernestas Denhofas dalyvavo kariniuose veiksmuose Ukrainoje prieš turkus, osmanus ir kazokus. 1676 metais gavo Lietuvos didžiojo medžioklio pareigybę. 16831685 metais Ernestas Denhofas nešiojo Vilniaus kašteliono titulą.

Nuo 1683 metų – Krokuvos komendantas ir Karūnos armijos generolas-majoras. Vienos mūšyje 1683 metais vadovavo pėstininkų įgulai. 1685 metais Ernestas Denhofas gavo Malborko vaivados pareigybę. 1687 metais buvo paskirtas Lenkijos karalienės Marijos Kazimieros rūmų maršalka.

Naudojosi ATR karaliaus Jono Sobieskio pasitikėjimu. Perėjo iš kalvinizmo į katalikybę ir gavo vietą ATR senate.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs du kartus. Pirma santuoka buvo su Ana Olesnicka, Razvejuvo seniūno Stanislovo Olesnickio (m. iki 1668), ir Joanos Olendskos dukterimi, nuo santuokos su kuria turėjo vienintelę dukterį:

Antrą kartą vedė Konstanciją Sluškaitę (m. 1723), Lietuvos dvaro paiždininkio Boguslavo Jurgio Sluškos (apie 16201658) ir Anos Potockytės (m. 1695), Pamario vaivados Vladislovo Denhofo (16391683) našlės, dukterį. Antroje santuokoje vaikų neturėjo.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • В. Пазднякоў. Дэнгафы // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.1: Абаленскі – Кадэнцыя / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2005. −688 с.: іл. С. 613. ISBN 985-11-0315-2 ISBN 985-11-0314-4 (т. 1)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Andrius Katovičius
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus kaštelionas

16831685
Po to:
Juozapas Boguslavas Sluška