Adomas Malachovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Stilius, aibė rašybos klaidų
Jei galite, sutvarkykite.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adomas Malachovskis
Malachovskiai
Malachovskių herbas
Malachovskių herbas
Gimė: 1706 m.
Mirė: 1767 m. sausio 6 d. (~61 metai)
Tėvas: Juzefas Malachovskis
Motina: Mariana Zlotnicka

Adamas Leonas Albinas Kazimieras Malachovskis (1706 m. − 1767 m. sausio 6 d., Varšuva) − ATR valstybinis veikėjas, Karūnos didysis raikytojas (nuo 1755 m. gegužės 27 d.), daugkartinis seimų maršalka (1758, 1760, 1761 ir 1762), Osvencimo (nuo 1727) ir Vonvolnicko (nuo 1738), Karačkovs (nuo 1756), Pšedubsko seniūnas (nuo 1758), Uciskuvo vaitas nuo 1722 metų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Malachovskių giminės atstovas, herbo „Nalench“ savininkas. Inovludzo kašteliono Juzefo Malachovskio (apie 1673−1717) ir Marianos Zlotnickos (m. 1745) sūnus.

Gimė Seradzo žemėje, būdamas vienuolikos metų tapo našlaitis. Lenkijos karalius Augustas Stiprusis nepilnamečiui Adomui Malachovskiui davė valdyti Uciskuvą, Vislicos paviete. Čia jis pravedė pirmas jaunystės dienas[1]. 1720/1721 metais jis mokėsi Krokuvos akademijoje. 1732 metų rugpjūtį 20-metis Adamas Malachovskis buvo išrinktas seimuko maršalka Šadeke. Nuo 1727 metų jis užėmė Osvencimo seniūno pareigas. 1733 metais Adomas Malachovskis pasirašė Stanislovo Leščinskio elekciją[2]. 1734 metais jis buvo delegatu nuo Osvencimo ir Zatoro kunigaikštysčių į Dzikovo konfederaciją[3]. 1736 metais − pacifikacinio seimo deputatas nuo Osfencimo ir Zatoro kunigaikštysčių. Būdamas Lenkijos karaliaus Augusto III šalininku jis gavo valdyti karaliaus dvaro žemes: Lenkus, Petrkuvo paviete ir Vonvolnicko seniūniją, Liublino paviete, kurią pakeitė į Liubovnią Seradzo vaivadijoje[4], priklausiusią kunigaikščiui Augustui Aleksandrui Čartoriskiui.

  • 1733 − elekcinio seimo deputatas nuo Osvencimo ir Zatoro kunigaikštysčių[5]
  • 1735 − deputatas nuo Krokuvos vaivadijos į pacifikacinį seimą[6]
  • 1738 − komisaras nuo Lenčicos Karūnos Iždo Tribunole, deputatas nuo Osfencimo į Varšuvos seimą
  • 1740 − deputatas nuo Sandomiro seime
  • 1743, rugsėjis − komisaras nuo Osvencimo į Karūnos Iždo Tribunolą
  • 1744, rugpjūtis − seimo deputatas nuo Osvencimo, Mozyriaus seniūnas
  • 1746 − eilinį kartą posėdžiavo Karūnos Iždo Tribunole Radome, karališkos husarų vėliavos pulkininkas, kartu su savo sūnumi, Vavolnicko seniūnu Stanislovu, buvo vėl išrinktas deputatu į seimą
  • 1748 − komisaras nuo Veliuno į Karūnos tribunolą Radome, Karūnos tribunolo maršalka
  • 1749 − penktą kartą buvo išrinktas Radomo tribunolo komisaru
  • 1750 − seimo deputatas nuo Osvencimo
  • 1751−1752 − Karūnos Iždo tribunolo maršalka Petrkuve
  • 1754 − seimo deputatas nuo Seradzo vaivadijos[7]
  • 1756−1757 metai − Karūnos tribunolo maršalka[4]
  • 1766 − Čaplico seimo deputatas nuo Krokuvos vaivadijos[8]

Keturis kartus užėmė seimo maršalkos pareigas:

  • 1758 m. spalio 2−11 d.
  • 1760 m. spalio 6−13 d.
  • 1761 m. balandžio 27−gegužės 2 d.
  • 1762 m. spalio 4−7 d.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1727 m. jis vedė Aną Teofilę Rosnovską, nuo santuokos su kuria turėjo du sūnus:

  • Stanislavas Malachovskis (1727−1784), Vonvolnicko seniūnas
  • Petras Malachovskis (1730−1799), paskutinis Krokuvos vaivada.

Jo anūkas, Vonvolnicko ir Kračkovsko seniūnas Juzefas Malachovskis (1752−1795), Stanislavo sūnus, buvo Ketverių metų seimo deputatas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julian Bartoszewicz: Znakomici mężowie Polscy w XVIII w., t. III. Petersburg: B.M. Wolffa, 1856, s. 264–309.
  2. Jerzy Dunin-Borkowski i Mieczysław Dunin-Wąsowicz, Elektorowie królów Władysława IV., Michała Korybuta, Stanisława Leszczyńskiego i spis stronników Augusta III. Lwów 1910, s. 130.
  3. Konfederacja Generalna Stanów Koronnych y Wielkiego Xięztwa Litewskiego na walnym zieźdźie w Dźikowie pod Sandomierzem postanowiona dnia V miesiąca Listopada. Roku Pańskiego MDCC.XXXIV, brak paginacji.
  4. 4,0 4,1 Julian Bartoszewicz: Znakomici mężowie Polscy w XVIII w., t. III. Petersburg: B.M. Wolffa, 1856, s. 264–309.
  5. Elektorowie królów Władysława IV., Michała Korybuta, Stanisława Leszczyńskiego i spis stronników Augusta III. / zestawili w porządek abecadłowy Jerzy Dunin-Borkowski i Miecz. Dunin-Wąsowicz, Lwów 1910, s. 130.
  6. Lwowska Naukowa Biblioteka im. W. Stefanyka NAN Ukrain. Oddział Rękopisów. Zespół (fond) 145 część I (Archiwum Jabłonowskich z Bursztyna), rkps 24, cześć 2, k. 1.
  7. Diarjusze sejmowe z wieku XVIII.T.III. Diarjusze sejmów z lat 1750, 1752, 1754 i 1758, Warszawa 1937, s. 243.
  8. Dyaryusz seymu walnego ordynaryinego odprawionego w Warszawie roku 1766 …, brak paginacji, foliacja k. 3.
Politinis postas
Prieš tai:
Juozapas Adrijonas Masalskis
Coat of Arms of the Polish-Lithuanian Commonwealth.svg
ATR seimo maršalka

1758, 1760, 1761, 1762
Po to:
Adomas Kazimieras Čartoriskis