Ostapas Valavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ostapas Valavičius
lenk. Ostafi Wołłowicz
Astafiej Vałovič. Астафей Валовіч.jpg
Valavičiai
Herbas "Bogoria"
Herbas "Bogoria"
Gimė: apie 1520 m.
Mirė: 1587 m. lapkričio 20 d.
Sandomieras
Tėvai: Bogdanas Valavičius,
Sutuoktinis(-ė): Teodora Sapiegaitė
Vaikai:

Regina

Lietuvos didysis kancleris
Ėjo pareigas: 15791587 m.
Pirmtakas: Mikalojus Radvila Rudasis
Įpėdinis: Leonas Sapiega
Vilniaus kaštelionas
Ėjo pareigas: 15791587 m.
Pirmtakas: Jonas Chodkevičius
Įpėdinis: Jonas Kiška
Kiti postai
Trakų kaštelionas
Ėjo pareigas: 15691579 m.
Pirmtakas: Jurgis Aleksandras Chodkevičius
Įpėdinis: Kristupas Radvila Perkūnas
Lietuvos pakancleris
Ėjo pareigas: 15661579 m.
Įpėdinis: Kristupas Radvila Perkūnas
Podskarbi 1.PNG
Lietuvos dvaro paiždininkis
Ėjo pareigas: 15611569 m.
Įpėdinis: Laurynas Vaina

Ostapas (Eustachijus) Valavičius (lenk. Ostafi Wołłowicz, apie 1520 m. – 1587 m. lapkričio 20 d. Sandomieras) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių. Vilniaus universiteto steigimo signataras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis – Smolensko vaivada Grigalius Valavičius. Mokėsi, kaip spėjama, Padujos universitete ir Vokietijoje. Apie 1545 m. Vilniaus vaivados sekretorius, nuo 1551 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto maršalka ir raštininkas, 15611569 m. Lietuvos dvaro maršalka ir Lietuvos dvaro paiždininkis, 15661579 m. Lietuvos pakancleris, 15691579 m. Trakų kaštelionas, 15791587 m. Vilniaus kaštelionas ir Lietuvos didysis kancleris. Be to, 15651586 m. Brastos seniūnas, valdė karališkas valdas: Medininkus, Mogiliovą, Ozeryščius, Kobriną bei Rečycą, išpirko ir laikė Jurbarką, turėjo nemažai privačių valdų Upytėje, Opolėje, Sidroje ir kt.

Su savo daliniu dalyvavo Livonijos kare, kelis kartus vyko pasiuntiniu į Maskvos didžiąją kunigaikštystę, vedė derybas su Ivanu Rūsčiuoju dėl Infliantų. Buvo tarp Lietuvos didikų, pasisakiusių prieš Liublino sąjungą, ilgą laikė delsė pasirašyti unijos aktą. Vienas Valakų reformos rengėjų, vienas iš Lietuvos Statuto autorių. Reikšmingą vaidmenį Lietuvoje atliko per pirmuosius bekaralmečius. Valdovu išrinkus Steponą Batorą, tapo jo šalininku, dalyvavo 15791580 m. karinėse kampanijose Livonijoje. Prieštaravo Zigmanto Vazos išrinkimui karaliumi. 1579 m.

Rėmė istoriką Motiejų Strijkovskį.[1] Padėjo Simonui Butrimui, vienam pirmųjų lietuvių medikų, baigti mokslus užsienyje; vėliau rūpinosi jo gerove Lietuvoje. Buvo vienas žymesnių protestantizmo lyderių Lietuvoje. Savo valdose (Upytė, Mileičičiai) fundavo evangelikų bažnyčias, steigė pradines mokyklas valstiečių vaikams. 1583 m. paskelbė Upytės pavieto Naujamiesčio dvaro nuostatus, kuriuose liepta valdiniams, pasibaigus lauko darbams, 8-15 metų sūnus leisti į mokyklą. Tai viena pirmųjų mokyklų valstiečiams Lietuvoje. 1582 m. vasario 25 d. Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei padovanojo sklypą ir namą Bernardinų gatvėje. 1581 m. Vilniuje dovanojo sklypą pamokslininkui Stanislovui Sudrovijui ir pan.[2]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona - Teodora, Povilo Ivanovičiaus Sapiegos ir Elenos Alšėniškės duktė. Jos pirmas vyras - rūmų dvariškis Adomas Čyžas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ostapas ValavičiusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 25 psl.
  2. Programa „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius. Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.