Mikas Petrauskas

Mikas Petrauskas

Gimė	1873 m. spalio 13 d. Palūšė, Daugėliškio valsčius, Rusijos imperija
Mirė	1937 m. kovo 23 d. (63 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Senosiose Rasų kapinėse

Veikla	vargonininkas, dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas

Vikiteka	Mikas Petrauskas

Atminimo lenta pirmajai lietuviškai operai „Birutė“ atminti Vilniuje

Mikas Petrauskas (1873 m. spalio 13 d. Palūšėje, Daugėliškio valsčius, Rusijos imperija – 1937 m. kovo 23 d. Kaune) – vargonininkas, dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas, pirmosios lietuvių nacionalinės operos kūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Jonas Petrauskas – 1863 m. sukilimo dalyvis, kuris vargonininkaudamas Palūšėje vedė J. Rastenytę iš Antagavės. Brolis – garsus dainininkas (tenoras) Kipras Petrauskas (1885–1968), kuris irgi yra vargonininkavęs ir vadovavęs chorams. Iš savo tėvo Jono išmokęs vargonuoti, Mikas 1888–1896 m. vargonininkavo, vadovavo chorui ir orkestrui Labanore. Paskui vienerius metus Rokiškio muzikos mokykloje pas Rudolfą Lymaną mokėsi vargonuoti. 1889–1900 m. vargonininkavo ir vadovavo chorams Obeliuose ir Gervėčiuose – suorganizavo nemažą chorą ir orkestrą.

1901–1906 m. Peterburgo konservatorijoje pas prof. S. Gabalį studijavo dainavimą, muzikos teorijos mokėsi pas A. Liadovą, o kompozicijos pas N. Rimskį-Korsakovą. Kartu baigė ir suaugusiųjų gimnaziją. Studijuodamas vadovavo lietuvių chorui, rengė vakarus-koncertus, sukūrė ir pastatė pirmąsias lietuviškas operetes. 1905 m. atvykęs į Vilnių, įsitraukė į revoliucinę veiklą, organizavo chorus, statė operetes ir operas. 1906 m. lapkričio 6 d. dabartinės filharmonijos salėje įvyko jo operos - pirmosios lietuviškos nacionalinės operos - „Birutė“ premjera.

1906 m. pabaigoje išvyko į Šveicariją – Ženevą, kur vadovavo chorui, atidarė rusų pabėgėlių muzikos studiją ir pastatė N. Lysenkos operą „Natalka Poltavka“ (joje pats dainavo). 1907 m. nuvyko į Paryžių ir pas Ch. Widorą mokėsi kompozicijos. Tų pačių metų vasarą su Paryžiaus konservatorijos studentu Z. Skirgaila atvyko koncertuoti į JAV – Čikagą. 1911–1912 m. studijavo dainavimą Italijoje pas A. Mezini, dainavo italų operos teatrų spektakliuose. 1912 m. vasarą atvyko į Vilnių, koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir Tilžėje. 1912 m. pabaigoje vėl išvyko į JAV – Niujorką, o 1914 m. į Bostoną.

1920 m. atvyko į Lietuvą, rengė koncertus su broliu Kipru, o su Juozo Tallat-Kelpšos parengtu choru ir orkestru pastatė savo operą „Birutė“. 1921 m. nuvyko į Angliją, paskui vėl į Bostoną. 1924, 1925 ir 1926 m. lankėsi Lietuvoje, 1926 m. vėl sugrįžo į JAV Globojamas dr. Juozo Jonikaičio įsikūrė Detroite, o 1928 m. išvyko į Baltimorę, pas N. Rastenį. 1930 m. sausio 22 d. Detroite buvo surengtos išleistuvės į Lietuvą – apsigyveno Kaune.

M. Petrauskas JAV nuveikė didelį suaugusiųjų ir vaikų muzikinio švietimo darbą. 1910 m. Čikagoje įsteigė lietuvišką konservatoriją, kurią vėl atgaivino 1912 m. Taip pat įkūrė „Meno draugiją“, vadovavo chorams. 1913 m. savo konservatorijos skyrius įkūrė Brukline, Niuarke ir Elizabete (Naujasis Džersis). Visur rengė savo mokinių koncertus. 1914 m. konservatoriją perkėlė į Bostoną ir iki 1920 m. išleido apie 20 choro vadovų, 6 muzikos mokytojus ir kelis dirigentus. Visur garsėjo kaip solistas, kompozitorius ir chorvedys. Organizavo chorus ir orkestrus. Brukline statė operetes. Čikagoje suorganizavo 100 dalyvių „Birutės“ chorą, kuris 1907 m. lapkričio 14 d. pirmą koncertą surengė Bostone. 1914 m. subūrė „Gabijos“ chorą, prie kurio buvo 100 dalyvių vaikų choras ir orkestrėlis. Taip pat įkūrė savaitinį teatrą. „Gabijos“ choras pastatė 17 operečių, 1918 m. lapkričio 4 d. ir 1919 m. vasario 21 d. su dideliu pasisekimu koncertavo Bostone. 1915 m. išleistos 6 plokštelės, o 1920 m. dar 10 plokštelių.

Be didžiulės praktinės muzikinės veiklos, M. Petrauskas sukūrė daug įvairių kūrinių: operas „Birutė“ (1906 m.) ir „Eglė žalčių karalienė“ (1920 m.), 19 operečių, 37 solo dainas, 17 vokalinių duetų, keletą giesmių, harmonizavo 143 lietuvių liaudies dainas, parašė keletą ir originalių dainų chorams. Sukūrė pjesių fortepijonui ir smuikui. Tilžėje išleido revoliucinių dainų rinkinį „Trimitas“ (1910), parašė knygą „Iš muzikos srities“ (1909), „Mažą muzikos žodynėlį“ (1916), apybraižą „Orkestrai“, straipsnių įvairiais muzikos klausimais. Jo dainos „Parsivedžiau mergelę lepūnę“ ir „Vaidilutės“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių 1961 m. ir 1978 m. dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Jas dainavo ir Lietuvos chorai, jos skambėjo ir dainų šventėse.

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1915.04.02 Lietuva Tėvynu Mūsų Columbia 45515
1915.04.02 Darbininkų Marselietė Columbia 45516
1915.04.02 Sukelkime kovą Columbia 45517
1915.04.02 Kur banguoja Nemunėlis Columbia 45520
1915.04.02 Birutė Columbia 45522
1915.04.02 Sveiki broliai dainininkai Columbia 45523
1915.04.02 Tykiai Nemunėlis teka Columbia 45524
1915.04.03 Už šilingėlį Columbia 45529
1915.04.03 Ko liūdit sveteliai Columbia 45530
1915.04.03 Saulelė raudona Columbia 45531
1915.04.03 Šių nakcialy Columbia 45532
1915.04.03 Jojau dieną Columbia 45533
1920.07.20 Kukuliai Victor B-24335
1920.07.20 Valio dalgele! Victor B-24336
1920.07.20 Geismai ir svajones Victor B-24337
1920.07.20 Kaip gi gražus rūtelių darželis Victor B-24338
1920.07.20 Skamba kankliai trimitai Victor B-24340
1920.07.20 Gersim broliai uliavosim Victor B-24339
1920.07.20 Pasakyk, Lietuva mylimoji Victor C-24346
1920.07.20 Bernužėli nes'voliok Victor B-24347
1920.07.20 Rudens melodija Victor C-24348
1920.07.20 Matušėle miela Victor B-24349
1927.05.26 Augin tėvulis du sūnytėliu Victor BVE-38053
1927.05.26 Pavasario rytas Victor BVE-38058
1927.05.26 Devynios pačios Victor CVE-38060
1927.05.26 Barborytė Victor BVE-38054
1927.05.26 Susivartyk antele Victor BVE-38055
1927.05.26 Kaip žalia rutelė Victor BVE-38057
1927.05.26 Sesutėle Victor BVE-38059
1927.05.26 Pasakyk mergele Victor BVE-38056

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. Kauno 3-oji vaikų muzikos mokykla pavadinta M. Petrausko vardu.
1976 m. išleista muzikologės Jūratės Burokaitės parengta knyga „Mikas Petrauskas“.
2013 m. Ignalinos muzikos mokykla pavadinta M. Petrausko vardu.
M. ir K. Petrauskų namuose veikia Kauno miesto muziejaus padalinys.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Mikas Petrauskas (1873–1937): dainininkas, kompozitorius, choro dirigentas (parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė). – K.: Naujasis lankas, 2008. – ISBN 978-9955-03-513-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejus Archyvuota kopija 2016-01-15 iš Wayback Machine projekto.