Prancūzijos himnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
La Marsellaise
Marselietė

R.de Lilis pirmą kartą atlieka „Marselietę“
Nacionalinis šios šalies himnas Prancūzija
Žodžių autoriusRouget de Lisle, 1792
KompozitoriusRouget de Lisle, 1792
Himnas nuo1795
La Marseillaise (1907).

„Marselietė“ (pranc. La Marsellaise) − Prancūzijos valstybinis himnas nuo 1795 m. (atkūrus Burbonų monarchiją, buvo uždrausta iki 1879 m.).

„Marselietė“ buvo sukurta (melodija, žodžiai) 1792 m. Strasbūre nacionalinės gvardijos karininko K. Ž. Ružė de Lilio ir pavadinta „Reino armijos kovos daina“ (pranc. Chant de guerre pour l’armée du Rhin). Ji greitai paplito prancūzų kariuomenėje.

Paryžiuje „Marselietę“ išpopuliarino iš Marselio atvykęs savanorių batalionas. „Marselietė“ buvo dainuojama per Tiuilri rūmų paėmimą, 1848 m. revoliucijos ir 1871 m. Paryžiaus komunos dienomis.

Kompozitorius H. Berliozas „Marselietę“ pritaikė orkestrui.

Nuo 1975 m. vartojama nauja „Marselietės“ muzikos redakcija.

Himno žodžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

La Marseillaise

Prancūziškai
Lietuviškas vertimas

 Allons enfants de la Patrie,
 Le jour de gloire est arrivé !
 Contre nous de la tyrannie,
 L'étendard sanglant est levé, (bis)
 Entendez-vous dans les campagnes
 Mugir ces féroces soldats ?
 Ils viennent jusque dans vos bras
 Égorger vos fils, vos compagnes !

 Aux armes, citoyens,
 Formez vos bataillons,
 Marchons, marchons !
 Qu'un sang impur
 Abreuve nos sillons !

 Que veut cette horde d'esclaves,
 De traîtres, de rois conjurés ?
 Pour qui ces ignobles entraves,
 Ces fers dès longtemps préparés ? (bis)
 Français, pour nous, ah! quel outrage
 Quels transports il doit exciter !
 C'est nous qu'on ose méditer
 De rendre à l'antique esclavage !

 Aux armes, citoyens...

 Quoi ! des cohortes étrangères
 Feraient la loi dans nos foyers !
 Quoi ! Ces phalanges mercenaires
 Terrasseraient nos fiers guerriers ! (bis)
 Grand Dieu ! par des mains enchaînées
 Nos fronts sous le joug se ploieraient
 De vils despotes deviendraient
 Les maîtres de nos destinées !

 Aux armes, citoyens...

 Tremblez, tyrans et vous perfides
 L'opprobre de tous les partis,
 Tremblez ! vos projets parricides
 Vont enfin recevoir leurs prix ! (bis)
 Tout est soldat pour vous combattre,
 S'ils tombent, nos jeunes héros,
 La terre en produit de nouveaux,
 Contre vous tout prêts à se battre !

 Aux armes, citoyens...

 Français, en guerriers magnanimes,
 Portez ou retenez vos coups !
 Épargnez ces tristes victimes,
 À regret s'armant contre nous. (bis)
 Mais ces despotes sanguinaires,
 Mais ces complices de Bouillé,
 Tous ces tigres qui, sans pitié,
 Déchirent le sein de leur mère !

 Aux armes, citoyens...

 Amour sacré de la Patrie,
 Conduis, soutiens nos bras vengeurs
 Liberté, Liberté chérie,
 Combats avec tes défenseurs ! (bis)
 Sous nos drapeaux que la victoire
 Accoure à tes mâles accents,
 Que tes ennemis expirants
 Voient ton triomphe et notre gloire !

 Aux armes, citoyens...

 (Couplet des enfants)[1]
 Nous entrerons dans la carrière
 Quand nos aînés n'y seront plus,
 Nous y trouverons leur poussière
 Et la trace de leurs vertus (bis)
 Bien moins jaloux de leur survivre
 Que de partager leur cercueil,
 Nous aurons le sublime orgueil
 De les venger ou de les suivre.

 Aux armes, citoyens...

 Sukilkit, vaikai tėvynės,
 Šlovės diena jau atėjo!
 Prieš mus dabar tironija
 Kruviną vėliavą kelia! (2x)
 Ar girdit kaip laukuose
 Staugia tie baisūs kareiviai?
 Jie ateina tarp mūsų
 Kad perpjautų gerkles draugėms ir sūnums!

 Prie ginklų, piliečiai!
 Į batalionus!
 Pirmyn! Pirmyn!
 Te užvirs kraujas!
 Ir prakaitas raukšlėmis bėgs!

 Ko nori šis būrys vergų,
 Išdavikų ir karalių netikrų?
 Kam šios grandinės žiaurios
 Ir šitie pančiai ilgai ruošti? (2x)
 Tai mums, prancūzai! Kaip baisu!
 Ir ko mes galim imtis?!
 Juk tai mus jie drįsta siekti
 Sugrąžinti į nusenusią vergiją!

 Prie ginklų, piliečiai...

 Ką?! Šios užsieniečių gaujos
 Leis įstatymus mūsų teismuose!
 Ką?! Šios samdinių falangos
 Pjaus gerkels karžygių vaikams! (2x)
 Gerasis Dieve! Jei būsim surakintom rankom
 Mūsų antakius jungas nulenktų,
 O žiaurūs despotai taptų
 Likimo valdovais!

 Prie ginklų, piliečiai...

 Drebėkit, išdavikai ir tironai,
 Gėda visų gerų žmonių,
 Drebėkit! Jūsų tėvažudiški planai
 Bus atlyginti teisingai! (2x)
 Prieš jus - mes visi kareiviai
 Ir jei kris mūsų jauni didvyriai
 Prancūzija naujus greit pagimdys
 Pasiruošusius stoti į kovą prieš jus!

 Prie ginklų, piliečiai...

 Prancūzai, kaip kilniaširdžiai kariškiai
 Susitvardykit ir smūgius sulaikykit!
 Pasigailėkit šitų apgailėtinų aukų,
 Kurios apgailestaudamos prieš mus sukyla. (2x)
 Bet ne tų kraugėrių tironų,
 Ne Bouille‘io bendrininkų
 Ir ne tų tigrų kurie be gailesčio
 Mėsinėja savo motinų krūtines!

 Prie ginklų, piliečiai...

 Šventoji meilė savo Tėvynei
 Veda ir palaiko mūsų kerštingus ginklus!
 Laisve, palaiminta laisve,
 Stoki į kovą greta savo gynėjų! (2x)
 Te pergalė po mūsų vėliavom
 Paskubina vyriškąją armiją!
 Kad mirdami tavo priešai
 Išvystų tavo triumfą ir mūsų šlovę!

 Prie ginklų, piliečiai...

 Mes į apkasus įlįsim
 Kai nebus jau vyresnių šalia;
 Ten jų pelenus surasim
 Ir jų dorybių ženklą. (2x)
 Nesididžiuojam, kad pergyvenom juos,
 Bet pavydim jiems karstų
 Ir apturėsim dar didingą garbę
 Atkeršyti už juos arba atsigult greta!

 Prie ginklų, piliečiai...

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Septintoji eilutė nebuvo originalaus teksto dalis; ją 1792 m. pridėjo nežinomas autorius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]