1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mitingo atminimo akmuo Adomo Mickevičiaus skvere.
Petras Cidzikas (kairėje), 1988 m., bado akcijos metu.

1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo – mitingas Molotovo-Ribentropo pakto metinių paminėjimui, įvykęs 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Mitingas buvo pirmas nesankcionuotas tokio tipo įvykis Lietuvos TSR ir pirmoji vieša antisovietinė demonstracija po 1972 m. Kauno įvykių.[1]

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Opozicija ir pasipriešinimas tarybinei valdžiai LTSR sustiprėjo 1987 m. į Lietuvą iš įkalinimo ir tremties vietų grįžus neginkluotojo pasipriešinimo organizacijų vadovams. Pagrindiniai mitingo organizatoriai – Lietuvos laisvės lygos aktyvistai Antanas Terleckas ir Vytautas Bogušis, disidentas Petras Cidzikas, katalikiškojo pogrindžio dalyviai, vadovaujami Nijolės Sadūnaitės. Mitingo idėją palaikė ir informacijos sklaidos priemonėmis parėmė Vakarų radijo stotys.

Valdžiai lojalūs organai bandė mitingui sutrukdyti. Rugpjūčio 18 d. A. Terleckas LTSR prokuratūroje buvo įspėtas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę pagal LTSR baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 arba 3 dalį (dalyvavimas antisovietinėje demonstracijoje arba viešosios tvarkos pažeidimas).[1]

Mitingas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mitinge dalyvavo apie 500[2]–1000[3] žmonių. Buvo viešai pasmerktas Molotovo–Ribentropo paktas bei jo slaptieji protokolai, nulėmę Baltijos valstybių likimą prieš Antrąjį pasaulinį karą.[1] Mitingo metu sakytos kalbos, deklamuotos eilės, giedota „Tautiška giesmė“.[4] N. Sadūnaitė, mitinge kalbėjusi pirmoji, kalboje pasmerkė Josifą Staliną ir Adolfą Hitlerį už jų įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui, Baltijos valstybių padalinimą ir milijonines režimų aukas. Robertas Grigas savo kalboje pareiškė, jog Lietuvos prisijungimas prie TSRS nebuvo savanoriškas Lietuvos gyventojų sprendimas. Vytautas Pranciškus Jančiauskas, LTSR valstybinio akademinis dramos teatro dekoratorius,[5] reikalavo Lietuvos nepriklausomybės. Renginyje dalyvavo užsienio naujienų žiniasklaidos korespondentai.[1]

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdžiai lojali spauda renginį pasmerkė, pranešimuose buvo pateikiamas mažesnis nei tikrasis mitingo dalyvių skaičius. Mitingo dalyviai viešai vaizduoti kaip istorijos klastotojai, veltėdžiai arba tarnaujantys Vakarų slaptosioms tarnyboms. Lietuvos komunistų partija ir KGB, siekdamos sudaryti įspūdį, jog visuomenė mitingui nepritaria, organizavo mitingo dalyvių svarstymą ir pasmerkimą darbovietėse ir gyvenamosiose vietose.

Rugpjūčio 25 d. mitingo organizatoriai N. Sadūnaitė, A. Terleckas, V. Bogušis ir P. Cidzikas parašė viešą laišką TSKP generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui išreikšdami džiaugsmą, jog nepaisant neadekvataus mitingo vaizdavimo žiniasklaidoje ir daromo spaudimo organizatoriams ir jų šeimos nariams, mitingas nebuvo nuslopintas. Vis tik mitingo organizatoriai ir dalyviai patyrė persekiojimą bei grasinimą susidorojimu.[1]

Po metų, 1988 m., Vingio parke Sąjūdis surengė mitingą Molotovo-Ribentropo paktui paminėti, mitinge dalyvavo 250000 žmonių.[6] Dar po metų įvyko Baltijos kelias, į kurį susirinko apie 2 mln. žmonių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Kareniauskaitė, Monika. „1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2017-05-09. 
  2. Keller, Bill (1987-08-24). „Lithuanians rally for Stalin Victims“. The New York Times. p. A1. 
  3. Laurinavičius, Česlovas (2008). Sąjūdis: nuo „persitvarkymo“ iki kovo 11-osios. Part I (lt). Baltos lankos, Lietuvos istorijos institutas, 52. ISBN 978-9955-23-164-6.
  4. „Lietuvos valstybės himnas (Tautiška giesmė)“. 2016-11-02. Nuoroda tikrinta 2017-06-02. 
  5. VYTAUTUI JANČIAUSKUI ATMINTI“. Dienovidis (1997-11-07). 
  6. Lietuvos Sąjūdis. Istorija