Khadžurahas

24°51′0″ š. pl. 79°56′0″ r. ilg. / 24.85000°š. pl. 79.93333°r. ilg. / 24.85000; 79.93333

Khadžuraho paminklų grupė
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Indija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, iii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 240
Regionas**	Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	1986 (10 sesija)
Khadžurahas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Khadžurahas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Khadžurahas (hind. खजुराहो, IAST: Khajurāho) – turistinis kaimelis, išsidėstęs prie 20 hinduizmo šventyklų grupės centrinėje Madhja Pradešo valstijoje, vienas didžiausių turistų traukos centrų Indijoje. šaivizmo, vaišnavizmo ir džainizmo religijos ir kultūros paminklų kompleksas 1986 m. buvo įtrauktas į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Khadžurahas pasižymi savo delikačiu architektūriniu stiliumi ir garsėja savo erotiniais bareljefais. Iš senovėje čia buvusių 85 šventyklų dabar išlikusios 20–22 (daugelio telikę griuvėsiai). Svarbiausios šventyklos:

Kandarija Mahadevos šventykla (1050 m. hindų šventykla, skirta Šivai);
Devi Džagadambi šventykla (1025 m. hindų šventykla, skirta Parvatei);
Lakšmanos šventykla (950 m. hindų šventykla, skirta Višnui Vaikunthai);
Vamanos šventykla (1075 m. hindų šventykla, skirta Višnui Vamanai);
Paršvanatho šventykla (954 m. džainų šventykla).

Daugelio šventyklų sienos gausiai dekoruotos bareljefais. Juose greta dievų vaizduojami žmonės, dirbantys įvairius darbus, amatininkai, muzikantai. Apie dešimtadalį bareljefų sudaro įvairių tantrinių sueities praktikų vaizdiniai.

Istorija

Šventyklos pastatytos IX–XII a. laikotarpyje. Tai susiję su hinduizmo atgimimu Indijos istorijoje. Su Khadžurahu susijusi Chandela dinastija, kurios valdovai pagarsėjo Machmudo Gaznevido vadovaujamos musulmonų kariuomenės, puldinėjusios Indijos šiaurę, sustabdymu ir puikios architektūros šventyklomis, pastatytomis savo religinėje sostinėje Khadžurahe. Viso buvo pastatytos 85 šventyklos ir daug kitų statinių. Iki šių dienų pasaulietinių bei daugelio kulto pastatų neišlikę. Khadžurahą 1336 m. aprašė garsus viduramžių arabų keliautojas Ibn Batuta. Vėliau šventyklos buvo apleistos, sunyko, apaugo džiunglėmis. Jos buvo atstatytos tik XX a.