Rama (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rama

Rama (sanskritu: राम, IAST transliteracija: Rāma, kartais vadinamas Viešpačiu Rama arba Šri Rama) – indų epų herojus, senovės Indijos karalius, vėliau sudievintas. Hinduistai laiko Ramą septintąja hinduizmo dievo Višnaus avatara (įsikūnijimu, inkarnacija).

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak legendų, dievas Višnus tretajugoje gimęs Ramos pavidalu.

Teigiama, kad Rama gyvenęs kaip paprastas žmogus, pagal senovines Vedų išminties taisykles. Ramajanoje aprašyta Ramos gyvenimo istorija pasakoja ne tik apie tai, kad Rama tobulai gyvenęs ir atlikęs visas savo pareigas, bet taip pat išryškina įvairius tobulus vaidmenis: tobulo sūnaus, tobulo brolio, tobulos žmonos, tobulo vyro, tobulo draugo, tobulo atsidavusiojo ir tobulo karaliaus. Rama garsėjęs savo didvyriškumu („Eka bana“ – viena strėlė), atsidavimu Sitai („Eka patni“ – viena žmona) ir sąžiningumu („Eka vačiana“ – vienas žodis).

Gimimas[taisyti | redaguoti kodą]

Rama gimęs Ajodjos mieste, esančiame Šiaurės Indijoje (iš čia epitetas „Ajodja Vasi“ – Ajodjos gyventojas). Rama buvęs karaliaus Dašaratos ir karalienės Kausaljos sūnus, todėl vadinamas epitetais: „Dašaratha Nandana“ (Dašaratos sūnus), „Kausalja Thanaja“ (Kausaljos sūnus). Rama gimęs Raghu Dinastijoje, įkurtoje imperatoriaus Raghu. Todėl Rama vadinamas tokiais epitetais, kaip „Raghava“ (Raghu palikuonis), „Raghu Nandana“ (Raghu sūnus), „Raghukula Nandana“ (Raghu Dinastijos sūnus), „Raghu Vyra“ (Raghu Didvyris), „Raghukula Bhūšana“ (Raghu Dinastijos brangakmenis). Rama taip pat vadinamas Ramačiandra (Rama, patrauklus kaip mėnuo).

Ramos tėvas Dašarata turėjęs dar dvi žmonas – Sumitrą ir Kaikėji. Sumitra turėjusi sūnus dvynius – Lakšmaną ir Satrugną, o Kaikėji – sūnų Bharatą.

Vaikystė ir jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

Teigiama, kad Ramos vaikystė prabėgusi beribiame džiaugsme brolių draugijoje. Rama ir Lakšmanas buvę neatskiriami draugai, taip pat ir Bharata su Satrugna. Šiems keturiems karalaičiams buvęs suteiktas karališkajam luomui būtinas auklėjimas ir išsilavinimas. Visi keturi užaugę stiprūs, dori ir sumanūs.

Dar būdami jauni, Rama ir Lakšmanas, atsiliepdami į išminčiaus Višvamitros prašymą, lydėję jį į mišką ir padėję sunaikinti demonus bei demoniškas jėgas, kurios trukdžiusios Višvamitrai užbaigti garsiąją Jagną (aukojimo apeigas). Nors Višvamitra ir atpažinęs karalaičiuose dievo pasireiškimą, tačiau jis buvęs pasirinktas įrankiu, kad suteiktų jiems mantras, kurios turėjusios Ramai ir Lakšmanui padėti įveikti demoniškas jėgas, apsaugodamos nuo išsekimo, alkio ir troškulio.

Višvamitra, sunaikinęs demonus ir užbaigęs Jagną, pasiėmęs karalaičius į Videhos Karalystę, kurią Mithilos sostinėje valdęs karalius Džianaka. Pakeliui, einant per mišką, Ramos pėda palietusi akmenį, kuriuo buvusi paversta (prakeikta) Ahalja – išminčiaus Gautamos žmona. Ją išvadavęs Ramos pėdos prisilietimas („Ahalja Udhana Ram“ – Rama – Ahaljos išvaduotojas). Mithiloje (sostinėje) Rama turėjęs laimėti Karaliaus Džianakos dukters Sitos ranką.

Rama ir Sita[taisyti | redaguoti kodą]

Pasakojama, kad prieš daugelį metų, kai karalius Džanaka arė velėną toje vietoje, kur jis nusprendęs atlikti Jagną, žemėje pasirodęs indas. Jame buvęs kūdikis (mergaitė). Kadangi ji atsiradusi iš vagos (sita), todėl ir buvusi pavadinta Sita. Džanaka ją užauginęs kaip savo dukterį. Sita dar vadinama „Džanaki“ (Džanakos duktė) ir „Vaidehi“ (Videhos karaliaus duktė).

Sita turėjusi būti atiduota į žmonas jaunikiui, kuris pakelsiąs Šivos Lanką. Jį turėjęs Džianaka. Rama Šivos Lanką ne tik pakėlęs, bet įtempęs ir įdėjęs strėlę. Jam patraukus lanko timpą, kad paleistų strėlę, lankas lūžęs.

Po vestuvių Rama su Sita išvykę į Ajodją, kur netrukus Dašarata nusprendęs atsisakyti sosto ir paskelbti Ramą karaliumi. Tačiau karūnavimo išvakarėse trečioji Dašaratos žmona Kaikėji, paprašiusi jo išpildyti du prašymus, kurie jai buvę pažadėti prieš kelerius metus. Ji paprašiusi, kad vietoje Ramos būtų karūnuotas jos sūnus Bharata, o Rama, susivijusiais plaukais ir aprengtas medžio žievės apdaru, būtų išsiųstas į Dandakos mišką ir liktų jame gyventi 14 metų, o paskui grįžtų į sostą. Rama buvęs idealus sūnus ir jo pareiga buvusi padėti tėvui ištesėti duotą žodį. Rama atsisakęs purpurinių karaliaus rūbų ir išėjęs iš Ajodjos miesto.

Sita (tobula žmona) ir Lakšmanas (idealus brolis) nutarę sekti paskui Ramą į tremtį, į mišką. Ten jie sutikę daug išminčių ir padėję išvaduoti mišką nuo blogio jėgų (demonų).

Ajodjoje Ramos tėvas Dašarata miręs nuo širdies skausmo, o brolis Bharata, tvirtai laikęsis dharmos, atsisakęs sosto, motinos jam laimėto gudrybės būdu, ir padėjęs į sostą Ramos sandalus. Bharata apsivilkęs medžio žievės rūbais ir nutaręs apsigyventi palmių lapais dengtoje trobelėje.

Dandakos miške blogio demonas ir Šri Lankos karalius Ravana pagrobęs Ramos žmoną Sitą. Rama klajojo, jos ieškodamas. Jis atvykęs į Kiškindą ir susidraugavęs su beždžionių karaliumi Sugriva. Ši draugystė laikoma tobula. Čia Rama taip pat susitikęs su Hanumanu (jis laikomas tobulu pasekėju).

Hanumanas sužinojęs, kad Sita įkalinta Šri Lankoje. Demonų karalius buvo nugalėtas didžiuliame mūšyje. Rama sugrįžęs į Ajodją, kur buvęs karūnuotas („Pattabhi Rama“ – Rama karūnavimo metu).

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Rama buvęs tamsių lietaus debesų spalvos ir gražios išvaizdos („Šjamala“, „Komala“). Rama paprastai vaizduojamas karaliaus soste („Radžia Rama“ – Rama karalius), jo žmona Sita – iš kairės, ji laiko Ramos lanką („Kothanda“) – iš čia atsiradęs epitetas „Kothanda Rama“, – ir strėlinę. Aplink Ramą stovi broliai, o prie jo kojų – Hanumanas.[1]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Rama (mitologija) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka