Vanaprastha

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vanaprastha – vienas iš keturių vedų šventraščiais pagrįstas gyvenimo tarpsnis (ašrama), kurį privalo nueiti dviejų aukščiausiųjų socialinių sluoksnių (varnų) atstovai: brahmanas ir kšatrijas. Tai pasaulietinio gyvenimo atsisakymas sulaukus brandaus amžiaus tarpsnis. Atlikę visas savo šeimos ir pasaulietinęs pareigas vyrai turėdavo palapsniui atsisieti nuo kasdienių rūpesčių ir kartu su žmona atsidėti dvasiniams ieškojimams. Šis laikotarpis dažnai būdavo paskirtas kelionėms į šventąsias vietas. Jų žmonos galėdavo juos lydėti, bet seksualiniai santykiai šiame tarpsnyje būdavo uždrausti. Šiais laikais tik nedaugėlis hinduistų griežtai laikosi visų senovės išminčių nurodymų.

Pareigos[taisyti | redaguoti kodą]

Vanaprastha turėjo vykdyti šiuos įsipareigojimus:

  • daugiau laiko skirti dvasiniams ieškojimams;
  • užsiimti askeze ir išpirkti savo nuodėmes;
  • keliauti į šventąsias vietas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]