Markandėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
XVIII a. piešinys, vaizduojantis Višnų, gulintį ant Šešos su Lakšme ir emanuojantį Brahmą. Dešinėje jį garbina Markandėja

Markandėja (skr. मार्कण्‍डेय = Mārkaṇḍeya-) – legendinis senovės indų rišis, asketas, kilęs iš Bhrigų giminės.

Pasak vienos sakmės iš „Bhagavata puranos“, Markandėjai buvo suteiktas pasaulio pabaigos (pralajos) regėjimas. Plūduriuodamas vandenyse jis pamatęs spinduliuojantį kūdikį (Višnų). Šis Markandėją įkvėpęs, ir jo burnoje rišis pamatęs ištisą visatą, visus dievus ir demonus. Paskui kūdikis jį iškvėpė, ir rišis suvokė, kad tai Didysis Višnus.[1]

Kitoje sakmėje pasakojama, kaip Markandėjos tėvai prašę Šivos sūnaus – šis suteikė malonę, bet liepė rinktis: gimsiąs sūnus bus labai išmintingas, bet gyvens tik 16 metų, arba sūnus gyvens ilgai, bet protu nepasižymės. Tėvai pasirinko, kad Markandėja būtų protingas. Atėjus rišio mirties akimirkai, Jama taikęsis jį pasmaugti su kilpa, bet netyčia ją užmetė ant lingos. Pasirodė įtūžęs Šiva, kuris nugalėjo Jamą ir taip suteikė Markandėjai ilgą gyvenimą.

Markandėjos vardu pavadinta viena iš svarbesnių puranų („Markandėja purana“).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mārkaṇḍeya.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 135–136