Kūtijatam

Kūtijatam scena

Kūtijatam (mal. കൂടിയാട്ടം  = kūṭiyāṭṭaṁ, skr. कूडियाट्टम् = IAST: kūḍiyāṭṭam) – Keralos muzikinis teatras; jungia klasikinio sanskrito teatro ir tradicinių tamilų bei malajalių šokių elementus; seniausia išlikusi Indijos muzikinio teatro forma.

Kūtijatam laikoma vienintele nenutrūkusia sanskrito teatro tradicija. Pradžioje vaidinimai būdavo atliekami tik rūmuose, bet nuo XIII a. pradėti statyti ir šalia šventyklų pastatytose didelėse teatro scenose. Aktoriai būdavo prilyginami šventikams ir pelnydavo aukštą socialinį statusą. Nors ir neišmanė vedų, jie būdavo inicijuojami į brahmanus, o vaidinimas būdavo traktuojamas kaip religinis aktas, prilyginamas dharmos išpildymui.

Spektakliai būdavo statomi per didžiąsias religines šventes ir laikyti aukomis dievams. Kūtijatam struktūra didžiąja dalimi remiasi „Natjašastros“ taisyklėmis. Kadangi ant scenos vaidinami ir dievai, tad juos įkūnijančių aktorių pamatymas yra prilygus šventyklos ikonos pamatymui (daršanai).

Kūtijatam siužetai daugiausia pagrįsti „Ramajanos“ motyvais, tačiau dažnos scenos ir iš „Mahabharatos“, vaozduojančios Krišną. Vaidinimas trunka kelias savaites ir vyksta vėlai vakare – scenos ištęstos, ryški pantomima, mėgaujamasi sukeliamais jausminiais afektais (rasa). Nors aktoriai šneka sanskritu, bet pajacas (viduṣaka-) kreipiasi į auditoriją šnekamąja malajalių kalba.

Po to, kai XX a. 8-ajame dešimtmetyje Keralos komunistų partija nusavino didžiąją dalį šventyklų turto, jos nebeišgalėjo išlaikyti aktorių ir statyti didelių vaidinimų. Kūtijatam globą perėmė turtingi mecianatai.

Kūtijatam įtrauktas į UNESCO žodinio ir nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.