Dhjana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Dhjana (skr. ध्यान = dhyāna „meditacija, giluminis suvokimas“, pali झान = jhāna, kin. 禪, pinyin: Chán, jap. 禅 = zen, tibet.  = samten, kor. 선 = seon, viet. thiền) – sanskrito sąvoka, reiškianti tiek meditaciją, tiek meditatyvias būsenas. Plačiausia prasme tai yra proto sutelkimas, meditatyvus pasinėrimas į savastį, kurio metu pranyksta visos dvilypės skirtys, kaip „aš–tu“, „subjektas–objektas“, „tikrumas–netikrumas“. Tai nenurūkstantis grynos minties apie meditacijos objektą tekėjimas, kai išnyksta bet koks jutiminis suvokimas. Kaip dvasinė praktika ji atliekama hinduizmo ir budizmo išpažinėjų. Aštanga jogoje tai priešpaskutinė pakopa prieš visišką ekstazės būseną – samadhi.

Dhjana buvo viena pagrindinių ankstyvojo budizmo praktikų. Pagal šios praktikos pavadinimą susikūrė čan budizmas Kinijoje, iš jo – dzen budizmas Japonijoje.