Konarko saulės šventykla
19°53′14″ š. pl. 86°5′40″ r. ilg. / 19.88722°š. pl. 86.09444°r. ilg.
| Konarko saulės šventykla | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, iii, vi |
| (angl.) (pranc.): 246 | |
| Regionas** | Azija ir Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1984 (8 sesija) |
| Konarko saulės šventykla | |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Konarko saulės šventykla (hind. कोणार्क सूर्य मंदिर = Koṇārk sūrya mandir, or. କୋଣାର୍କ ସୂର୍ଯ୍ୟ ମନ୍ଦିର), dar žinoma kaip Juodoji pagoda – hinduistų šventykla Indijoje, Odišos valstijoje, Konarko miestelyje, 65 km nuo Bhubanešvaro. Pastatyta XIII a. Rytų Gangos dinastijos valdovo Narasimhadevos I ir paskirta Saulės dievui Sūrjai. Šventykla pastatyta iš oksiduoto smiltainio, tradiciniu Orisos architektūriniu stiliumi. XVI a. Konarko šventykla buvo nusiaubta musulmonų antpuolių. Daug vertingų statulų buvo sunaikinta arba išgabenta.
Šventykla yra 3 km nuo Bengalijos įlankos kranto. Kompleksą sudaro 3 dalys – šokių paviljonas (nata mandyras), kur devadasės atlikdavo savo ritualinius šokius, maldų salė (džagamohana) ir šventvietė (deula). Priešais šventyklą yra akmeninės 7 arklių figūros, kurios vaizduoja traukiančios Saulės dievo Sūrjos dangiškąjį vežimą. Šio vežimo ratai, iškalti šventyklos sienose, veikė ir kaip saulės laikrodžiai. Ties įėjimu į šventyklą vaizduojami akmeniniai liūtai, kurie nugali karo dramblius, o šie – žmones. Konarko šventyklos sienos gausiai dekoruotos itin sudėtingais ir įmantriais bareljefais. Tarp jų yra nemažai erotinio pobūdžio vaizdinių.[1]
1984 m. Konarko saulės šventykla įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

- Vienas šventyklos ratų
- Nata mandyras
- Vienas iš vežimą traukiančių žirgų
- Paminklas dievui Sūrjai
- Liūto ir dramblio kompozicija
- Bareljefai
- Bareljefai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Konārk.Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.p. 115