Tapasas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tapasas (skr. तपस् = tapas) yra hinduizmo sikhizmo ir džainizmo dvasinė praktika, kurią vienuoliai ir dvasiniai mokytojai naudoja, idant sustiprintų savo atsidavimą Dievui. Tapas (askezė, pasaulio malonumų atsisakymas) apvalo protą ir pašalina kliūtis (karma) siekiant aukščiausio tikslo – išsilaisvinimo (nirvana, mokša). Tai jogų ir vienuolių gyvenimo būdas.