Krišna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Krišna ir Radha, sienų tapyba, Krišna Balaram Mandir, Vrindavanas, Indija

Krišna – dievybė hinduizme, garbinamas kaip aštuntasis Višnaus įsikūnijimas (avatara), o kai kuriose vaišnavizmo tradicijose - kaip avataris, t. y. visų kitų avatarų šaltinis, pirminis Višnus arba svayam bhagavan. Krišna yra vienas „Mahabharatos“ herojų. Hinduizmo religijoje jis laikomas realiai gyvenusiu asmeniu, dalyvavusiu „Mahabharatoje“ aprašytuose įvykiuose. Istorijos moksle yra hipotezių, kad Krišnos prototipas galėjo būti vienas iš senovės Indijos karalių, vėliau sudievintas. Dievybės Krišnos garbinimas atsekamas anksčiausiai iki IV a. pr. m. e.[1][2]. Istoriškai garbinimo paplitimas labiausiai pastebimas viduramžių bhakti judėjimo kontekste. Indų mene ypač populiarus buvo viduramžiais (pvz., Džajadevos poema „Gitagovinda“, XII a.).[3] Krišna - viena populiariausių ir labiausiai garbinamų Dievo formų Indijoje. Septintajame XX a. dešimtmetyje Krišnos garbinimas išplito į Vakarus. Daugiausiai įtakos tam turėjo Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijos veikla.[4]

Tiek tekstuose, tiek įvairiuose dailės kūriniuose Krišna dažnai vaizduojamas kaip kūdikis ar jaunas berniukas, grojantis fleita (Bhagavata Puranoje), o taip pat kaip jaunas princas, duodantis įvairius nurodymus ir patarimus (Bhagavadgitoje). Pasakojimai apie Krišną sutinkami pačiose įvairiausiose indų filosofinėse bei teologinėse tradicijose.[5] Jose Krišna parodomas iš įvairių perspektyvų: dievas-vaikas, išdaigininkas, pavyzdingas mylimasis, dieviškasis herojus bei aukščiausioji būtybė.[6] Svarbiausi šventieji hinduizmo tekstai, kuriuose pasakojama apie Krišną, yra „Mahabharata“, Harivamsa, Bhagavata Purana ir Višnu Purana.

Vardo etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Sanskrito šaknies "kriš-" (kṛṣ , कृष्) ir jos vedinių reikšmės - traukti, arti; patraukti savo galion; įgyti, paimti iš ko nors.[7]. "Mahabharatoje", (Šanti Parva, 3.43) Krišna sako Ardžunai: "Aš ariu Žemę, įgydamas didelio juodos geležies plūgo pavidalą"[8]. Šaknis "kriš-" siejama su žodžiais "akriš" (patraukti prie savęs, su savim, pasiskolinti, paimti) ir "akarša" (patrauklumas, susidomėjimas).[9]

Viena iš paprasčiausių tiesioginių žodžio Kṛṣṇa reikšmių - „juodas“ arba „tamsiai mėlynas“. "Mahabharatoje", (Šanti Parva, 3.43) Krišna sako Ardžunai: "Kadangi mano kūno spalva juoda, aš žinomas vardu Krišna." [10]

"Mahabharatoje" ir "Gautamija tantroje" vardo "Krišna" atskiriems skiemenims priskiriamos išvestinės reikšmės, ir nagrinėjama kokį prasminį derinį sudaro tos reikšmės sudėtos kartu:

Cquote2.png krsir bhu-vacakah sabdo nas ca nirvrtti-vacakah
tayor aikyam param brahma krsna iti abhidhiyate


Skiemuo "kriš" nurodo į patrauklų Viešpaties egzistencijos aspektą, o "na" reiškia palaimą, kuri paneigia visa kita (nirvriti-vačakah). Kai "kriš" ir "na" sudedami kartu, susidaro žodis "Krišna", kuris nurodo į Absoliučią Tiesą."

Mahabharata, Udyoga parva 71.4 [11]

Cquote1.png
Cquote2.png krsi-sabdasya-sattartho nas ca ananda svarupakah
sukha-rupa-bhaved-atma bhavanandamayas tatah


"Skiemuo "kriši" nurodo į "egzistenciją, tiesą", o "na" nurodo į natūralios palaimos įsikūnijimą. Sudėtinė reikšmė nurodo į tą, kurio egzistencija apibūdinama palaima, arba kuris traukia visus ir jiems dovanoja palaimą."

Gautamiya tantra 2.60[12]

Cquote1.png

Kiti vardai[taisyti | redaguoti kodą]

Krišna hinduizme vadinamas daugybe kitų vardų. Kai kurie iš dažniau naudojamų Krišnos vardų - Hari ("Pašalinantis nuodėmes" arba "Pavagiantis širdį"), Vāsudeva ("Vasudevos sūnus"), Madhava ("Laimės deivės sužadėtinis"), Balagopala ("Berniukas piemenukas"), Govinda ("Džiuginantis žemę, karves, jutimus"), Gopala ("Karvių globėjas"), Devaki-suta ("Devaki sūnus"), Damodara ("Kuris mamos buvo surištas virve per juosmenį"), Giridhari ("Pakėlęs Govardhanos kalvą"), Ačjuta ("Neprarandantis savo galių"), Gopinatha ("Piemenaičių viešpats"), Gopikanta ("Piemenaičių mylimasis"), Mukunda ("Teikiantis išlaisvinimą iš materialios būties (mukti)"), Džanardana ("Teikiantis palaiminimus"), Kešava ("Gražių plaukų" arba "Nužudęs demoną Kešį"), Jašoda-nandana ("Jašodos vaikas"), Šjamasundara ("Lietaus debesų spalvos gražuolis"), Radha-valabha ("Radhos mylimasis").

Istoriškai datuojami ankstyvieji šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Tekstiniai šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstyvojoje sanskritu rašytoje Vedų ir hinduizmo raštijoje Krišna minimas daug kartų.

Vaišnavai nurodo į kai kurias vietas "Rig-Vedoje" (1.164.31), kur kalbama apie ankstyvuoju laikotarpiu egzistavusį Višnu kaip "dieviškojo piemenuko" garbinimą: "Aš mačiau piemenuką. Jis niekada nepraranda savo padėties. Jis klajoja įvairiais keliais, kai kada jis arti, kai kada - toli.  Kartais jis pasipuošęs įvairių spalvų drabužiais, o kartais dėvi tik vienos spalvos drabužį. Jis daug kartų ateina į šį pasaulį."

Sanskrito etimologijos traktate "Nirukta" (datuojamame VI-V a. pr. Kr.), kurį parašė Jaska, minimas brangakmenis šjamantaka, kuris buvo Akruros nuosavybė - tai detalė iš Puranose dėstomų Krišnos gyvenimo istorijų. Sanskrito gramatikas Paninis, kuris kaip manoma gyvenęs V-IV a. pr. Kr., savo klasikiniame veikale "Aštadhjaji (4.3.98) paaiškina žodžio "vasudevaka" prasmę - "Vasudevos bhakta". Ten pat mini Ardžuną, iš to buvo padaryta išvada, kad kalbama būtent apie Krišną Vasudevą.

"Baudhajana-dharma-sutroje", kuri datuojama IV a. pr. Kr. yra maldos skirtos Višnui, kuriose naudojama 12 vardų, tame tarpe tokie vardai kaip Kešava, Govinda, Damodara, tradiciškai siejami su Krišna, arba su Višnumi Krišnos pavidalu. Šių vardų paminėjimas liudija, kad teksto sudarymo metu Krišna garbintas kaip viena Dievo formų, ir teksto autoriai žinojo istorijas apie Krišną, kurios sudėtos į Puranas. Tą patį liudija Krišnos-Vasudevos paminėjimas "Artha-šastroje" - politikos traktate, kurį parašė Kautilja, datuojamame IV a. pr. Kr. 

Heliodoro kolona

Gajatri-mantroje iš "Mahanarajana-upanišados" (kuri yra "Taitirja-aranjakos" dalis ir buvo užrašyta ne vėliau kaip III a. pr. Kr.) Vasudeva tapatinamas su Narajana ir Višnu. Krišna siejamas su Višnumi "Šatapatha-brahmanoje".

Heliodoro kolona[taisyti | redaguoti kodą]

2 a. pr. Kr. graikų karaliaus Indijoje Antialkido pasiuntinys Heliodoras Madhja Pradešo regione, mieste Vidiša pastatė "Garudos stulpą" (Garuda - paukštis iš Puranų pasakojimų, Višnaus nešėjas, simbolizuojantis Višnų), prieš šventyklą (rasti 3 a. pr. Kr. elipsiniai šventyklos pamatai[13]), kuris paskirtas "dievų dievui, Vasudevai". Dedikacijoje Heliodoras save vadina "bhagavata" ("Bhagavano pasekėju"). Vasudeva - vienas iš Krišnos vardų, iš to daroma išvada, kad Krišna tais laikais tapatintas su Višnumi ir buvo bhagavatų garbinama dievybė[14].

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak Bhagavata Puranos, Krišnos avatara atėjo besibaigiant Dvaparajugai. Kali jugos pradžia ir Dvapara jugos pabaiga hinduizme tradiciškai laikoma 3102 m. pr. Kr. data.

Krišnos apsireiškimo priešistorė Bhagavata Puranoje aprašoma taip: deivė Bhūmi (motina Žemė) kentėjo nuo galybės karalių demonų armijų, todėl pasivertusi karve nukeliavo pas visų gyvų visatos būtybių prosenį Viešpatį Brahmą ir paprašė ją apginti. Užjausdamas Žemę, Brahma, kartu su Šiva ir kitais pusdieviais nukeliavo kartu su ja prie Pieno Vandenyno ir meldėsi Aukščiausiam Viešpačiui Višnui. Brahma išgirdo Višnaus atsakymą į maldas ir perdavė žinią pusdieviams. Višnus pasakė, kad apsireikš Žemėje, Jadu giminėje, kad pašalintų demonų sukurtą naštą. Pusdieviai kartu su savo žmonomis taip pat privalo apsireikšti Jadu giminėje. Pirma Krišnos apsireikš jo pilnavertė inkarnacija Ananta (Balarama, Krišnos vyresnis brolis) ir Jo galia, Jogamaja. Brahma pranešė tai Žemei, ir sugrįžo į savo buveinę.

Jadu dinastijos sostinė buvo Mathura, vienas svarbiausių tuometinių Indijos miestų. Ugrasena buvo Jadu, Bhodžos ir Andhakos giminės karalius, jo ministras buvo Vasudeva iš Jadu giminės Vrišni šeimos, o sūnus - galingas Kamsa. Vasudeva gavo į žmonas aštuonias Ugrasenos brolio Devakos žmonas, viena iš jų buvo vardu Devaki.

Kai Devaki buvo atiduota į žmonas Vasudevai, į Vasudevos rūmus sutuoktinių porą pagal paprotį vežė pusbrolis Kamsa. Tuo metu iš dangaus pasigirdęs balsas, kuris Kamsai pasakęs, kad šis esąs kvailys, kadangi važnyčiodamas Devaki ir Vasudevos vežimą net nenumano, jog aštuntasis Devaki sūnus vieną dieną jį nužudysiąs. Kamsa, tai išgirdęs, išsitraukė kardą ir norėjo Devaki užmušti, tačiau Vasudeva doroviniais pamokymais, filosofine išmintimi ir maldavimais įkalbėjo Kamsą pasigailėti jo nuotakos gyvybės, pažadėjęs atiduoti Kamsos globai visus Devaki gimsiančius vaikus. Kamsa pasitikėjo Vasudevos garbės žodžiu ir sutiko.

Devaki pagimdžius pirmąjį sūnų, Vasudeva nunešęs naujagimį Kamsai, tačiau šis vaiką atidavęs atgal Vasudevai, nes jam rūpėjęs tik aštuntasis Devaki sūnus. Tačiau paklausęs išminčiaus Narados pasakojimo, apie tai kad Vrindavanos piemenys su savo karaliumi Nanda, bei Vrišni šeimos nariai tikisi Višnaus ir pusdievių apsireiškimo jų gretose, ir įspėjimo pasisaugoti visų ten gimstančių, Kamsa uždarė Vasudeva ir Devaki į kalėjimą. Vieną po kito jis žudė Devaki gimstančius vaikus, bijodamas, kad bet kuris iš jų gali būti Višnaus avatara. Jis taip pat uždarė į kalėjimą savo tėvą Ugraseną, ir užgrobė Vasudevos tėvo Šūrasenos karalystę, ir pasiskelbė valdovu.

Septintasis vaikas Devaki įsčiose buvo Višnaus inkarnacija Ananta (Balarama). Jis buvo Višnaus perkeltas į kitos Vasudevos žmonos, Rohini, įsčias. Rohini gyveno Vrindavanoje, Gokuloje, karaliaus Nandos, Vasudevos draugo, globoje. Išoriškai atrodė, kad Devaki septintasis nėštumas baigėsi persileidimu.

Gimimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tuomet Vasudevos sąmonėje apsireiškė švytintis Krišnos pavidalas, o iš ten persikėlė į Devakės protą ir kūną. Devakei pastojusi aštuntą kartą. Iš suspindėjusio Devaki grožio, Kamsa supratęs, kad šis vaikas ir bus Višnaus avatara, bet nesiryžo nužudyti Devakės, nenorėdamas visiškai sugadinti savo reputacijos. Laukdamas vaiko gimimo, Kamsa pasinėrė į baimingas mintis apie Višnu. Tuo tarpu pusdieviai meldėsi Devakės įsčiose glūdinčiam Krišnai.

Kai gimė kūdikis, Vasudeva išvydo nuostabų vaiką, su keturiomis rankomis, dieviškais ženklais, papuošalais ir drabužiais. Vasudeva suvokė, kad regi Višnaus avatarą, nes paprastas kūdikis negalėjo gimti taip išpuoštas, ir kartu su Devaki kreipėsi į jį maldomis. Atsakydamas į jų maldas, Višnus jiems pasakęs, kad praeituose gyvenimuose keliose jo ankstesnių inkarnacijų jie buvę jo tėvai, ir liepęs jį nunešti į Gokulą, ir apkeisti į mergaitę, tuo pat metu gimusią karaliaus Nandos žmonai Jašodai (mergaitė buvusi Jogamajos inkarnacija). Tai pasakęs Višnu pavirto į paprastą vaiką. Višnaus galia kalėjimo sargybiniai užmigę, durys atsirakinę, ir Vasudeva išnešė Krišną į Gokulą.

Jamunos upė buvo patvinusi po didelių liūčių, tačiau vandenys prasiskyrę, leisdami praeiti Vasudevai. Jis užėjęs į namus, priklausiusius Nandai, kurio žmona Jašoda ką tik buvo pagimdžiusi mergaitę. Abu tėvai kietai miegoję. Jiems nežinant, Vasudeva sukeitęs kūdikius. Jam grįžus į kalėjimą, kūdikis pravirkęs, todėl sargybiniai pranešę Kamsai apie aštuntojo vaiko gimimą. Kamsa įėjęs į kamerą ir pakėlęs kūdikį, ketindamas jį nužudyti, tačiau šis išsprūdęs iš jo rankų, pakilęs į padanges, ir pasirodęs jaunesniosios Višnaus sesers, deivės Durgos, pavidalu, su aštuoniomis rankomis, kuriose laikė lanką, ietimį, strėles, kardą, kriauklę, diską, vėzdą ir skydą. Deivė Durga pareiškė Kamsai, kad vaikas, kuris jį nužudysias, jau gimė anksčiau už ją. Kamsa išsigandęs, ir ėmęs gailėtis, bei atsiprašinėti Devakės ir Vasudevos, bet kitą dieną pasitaręs su patarėjais demonais, nusprendė persekioti Višnaus garbintojus - brahmanus ir vaišnavus, ir taip kovoti su Višnumi. Esą, sunaikinus Višnaus garbintojus, bus sunaikintas ir Višnus.

Tuo tarpu Gokuloje karalius Nanda su žmona Jašoda šventė Krišnos gimimą, atlikinėjo gimimo apeigas, į kurias buvo pakviesti dvasininkai ir astrologai, susirinko piemenys su žmonomis. Visi džiūgavo, karalius Nanda dalijos dosnią labdarą pagal tradicijas.

Daug vėliau, pas karalių Nanda apsilankęs išminčius astrologas Gargamunis, kuris pasakęs, kad naujagimis įvairiose jugose ateidavęs skirtingomis spalvomis. Iš pradžių jis buvo baltas, paskui - raudonas, po to - geltonas, o dabar - juodas. Be to anksčiau jis buvęs Vasudevos sūnus, todėl jį reiktų vadinti Vāsudeva ir Krišna. Taip pat jis turėsiąs daugiau vardų ir atliks daug nuostabių darbų, kuriuos Gargamunis regįs, bet kitiems jie nežinomi. Vaikas bus visų mylimas Vrindavanoje ir teiks visiems laimę, labai galingas, ir viskuo prilygstąs Aukščiausiam Dievo Asmeniui Narajanai.

Vaikystė ir jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip teigiama legendose, Krišna buvęs labai mylimas už išdykėliškus pokštus. Jis vogdavęs sviestą iš moterų; iš čia kilęs epitetas „Navanytha Čiora“ („Navanytha“ – sviestas, „Čiora“ – vagiantis). Taip pat Krišna pagrobęs, t. y. užkariavęs, visų širdis („Bada Čitha Čiora“ – „Didysis mūsų širdžių užkariautojas“).

Praėjus keleriems metams, žmonės palikę Gokulą ir apsigyvenę Brindavane, kuriame įsikūrė ir Krišna su savo šeima. Brindavane Krišna ganęs galvijus. Iš to kilę tokie epitetai, kaip Gopala („Go“ – karvė, „Pala“ – ganytojas) ir Govinda (karvių numylėtinis).

Krišnos brolis Balarama buvęs vienas jo vaikystės draugų.

Visą miestą Krišna žavėjęs nuostabia savo fleitos muzika (iš čia epitetai „Murali Dhara“ – laikantis fleitą, „Murali Lola“ – mylintis fleitą). Krišnos fleita dar vadinama Venu.

Krišną mėgęs visas miestas, o piemenaitės (gopės) jį mylėjusios dieviška meile („Gopi Lola“ – gopių numylėtinis). Krišna labiausiai mylėjęs Radhą („Radha Lola“ – Radhos mylimasis). Radha buvusi pačios Šakti ir Dieviškosios ekstazės įsikūnijimas, simbolizuojantis visišką sielos atsidavimą Aukščiausiajam Aš.

Krišna buvęs ir didis šokėjas („Natavara“). Jo mėgiamas šokis buvęs Rasalyla arba Rasa Krida. Krišnos epitetas „Rasa Vilola“ nurodo Rasalylos ekstazę. Tame šokyje Krišna pasidauginęs ir šokęs su kiekviena piemenaite, tačiau jos daugybės Krišnos pavidalų nesuvokusios. Kiekviena iš jų galvojusi, kad Krišna šoko tik su ja.

Stebuklai[taisyti | redaguoti kodą]

Krišna daręs įvairius stebuklus. Jis nužudęs demonus Murą ir Madhu („Murari, Mura Hara“ – demono Muros sunaikintojas. Demonas Mura simbolizuojąs egoizmą; „Madhusūdhana“ reiškia demono Madhu sunaikintojas). Taip pat Krišna kovęsis su piktąja nuodingąja gyvate Kalja, užnuodijusia Jamunos upės vandenis. Kovoje Krišna Kaljos galybę įveikęs ir įsakęs gyvatei išvykti su savo šeima į tolimus kraštus, kur ši daugiau jokiam gyvam padarui nebegalėtų padaryti žalos.

Didžiausias Krišnos stebuklas įvykęs, kai šis ant savo mažojo pirštelio laikė iškėlęs Govardhanos kalną („Govardhana Giri Dhari“ arba „Giri Dhari“ – „Giri“ – kalnas, „Dhari“ – laikantis) ir kvietė po tuo kalnu nuo didžiulės liūties slėptis Brindavano žmones. Liūtis jau tęsėsi daug dienų, galėjo būti užtvindytas miestas. Audrą buvo sukėlęs lietaus dievo Indros įniršis. Indra buvo supykęs po to, kai žmonės liovėsi jį garbinę. Jie buvo pradėję garbinti Govardhanos kalną, o tą daryti žmonėms buvo nurodęs Krišna, kuris žinojęs, kas atsitiks. Taigi, pakeldamas Govardhanos kalną, Krišna galėjęs atskleisti žmonėms savo dieviškumą.

Kamsa, išgirdęs apie stebuklingus Krišnos žygdarbius, supratęs, kad jį sunaikins būtent Krišna. Kamsa sugalvojęs įvairių būdų Krišnai nužudyti. Nepavykus įgyvendinti nė vieno iš jų, jis pakvietęs Krišną bei jo brolį Balaramą į imtynes Lanko Šventėje. Krišna sulaužęs Lanką, kurio niekas negalėjo netgi pakelti. Abu broliai nesunkiai įveikę Kamsos imtynininkus. Jie taip pat parbloškę dramblį, atsiųstą jų sutraiškyti. Paskui Krišna puolęs Kamsą ir nukovęs. Krišna išlaisvinęs Ugraseną, kuris vėl tapo karaliumi. Pats Krišna, praleidęs kurį laiką Brindavane, tapo Dvarakos valdovu.

Kurukšetros mūšis ir Bhagavad-gita[taisyti | redaguoti kodą]

Iš Krišnos giminaičių, teisiųjų Pandavų, įžūliesiems Kauravoms (jų giminaičiai) atėmus karalystę, tarp jų kilęs karas. Krišna buvęs Ardžunos (vieno iš Pandavų) kovos vežimo važnyčiotojas. Mūšio Kurukšetroje pradžioje, Ardžuna pažvelgęs į giminaičius ir mokytojus, stovinčius priešingoje pusėje, nuliūdo ir pasimetė, prarado norą kautis. Jis paprašo Krišnos pabūti jo mokytoju ir suteikti pamokymų, kaip įveikti šią asmeninę krizę. Tada Krišna išdėsto Ardžunai žymiąją Bhagavad-gitą, mokymą, kuris apibūdina visų Vedų esmę. Bhagavad-gitoje teigiama, kad žmogaus pasiruošimas atlikti kažkokią veiklą seka iš jo prigimties. Be tinkamo pasiruošimo sąlygota siela negali pasiekti Bhagavano. Veikla dėl rezultatų (karma), žinojimas (gjana) ir pasišventimas (bhakti) turi skirtingas prigimtis. Todėl Vedos dalijamos į karmos, gjanos ir bhakti skyrius. Žmogaus veikla dėl rezultatų transformuojasi į pasišventimą (bhakti) kai jis iškyla virš norų pasiekti religingumą (dharmą), turtą (arthą), jutimų tenkinimą (kamą), ir išsivadavimą (mokšą) ir vietoje to atranda džiaugsmą tarnystėje Bhagavanui. Todėl bhakti yra galutinis gyvos būtybės pareigų tikslas, o taip pat ir rezultatas. Ardžuna norėjo pasielgti bailiai ir nekovoti prieš giminaičius, kurių nusikalstama galia vis labiau auga, ir Krišna pamoko Ardžuną, kad kovoti ar nekovoti reikia ne dėl egoizmo ar dėl kūniškų sumetimų, bet reikia atlikti pareigą suvokiant dvasinę realybės pusę, su atsidavimu Bhagavanui. Žmogus turi veikti pagal savo prigimtį ir tobulėti jogoje, kuri reiškiasi trimis etapais - kaip karma joga, gjana joga, bhakti joga.

Mirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Mahabharatos 16-tame skyriuje „Mausala Parva“ yra aprašyta Krišnos mirtis.

Po Kurukšetros mūšio 36 metus Krišna gyvenęs Dvarakoje. Po to, keli Jadavos pokštaudami supykdė Dvaraką lankiusius išminčius, ir jie juos prakeikė. Krišna viską žinojęs, ir supratęs, kad artėja metas Jadavoms palikti šį pasaulį, kad nebūtų nekontroliuojama našta planetai, kai jis baigs savo inkarnaciją Žemėje. Daugėjo blogą lemtį rodančių ženklų, todėl visi Jadavos iškeliavo į piligrimystę šventon vieton pajūryje. Prisigėrę vyno Jadavos puolė vieni kitus ir sunaikino. Didelę dalį jų nužudė pats Krišna, stebuklingai žolės kuokštus pavertęs bet kokias kliūtis pramušančiomis geležies ietimis. Po šio įvykio vyresnysis Krišnos brolis Balarama palikęs savo kūną jogiškame transe. Krišna atsiskyręs į mišką ir atsisėdęs medituoti po medžiu.

Mahabharatoje rašoma: "Išmanantis visas įmanomas tiesas Vasudeva, nors buvo Aukščiausioji Dievybė, norėjo mirti tam, kad išsklaidytų abejones ir įtvirtintų tikrumą dėl (žmogiškos egzistencijos) rezultatų, kad palaikytų trijų pasaulių tvarką ir kad Atri sūnaus žodžiai išsipildytų. Suvaldęs jutimus, kalbą ir protą, Krišna pasinėrė į aukštąją jogą."

Kol Krišna sėdėjęs miške samadhi būsenos, medžiotojas Džara (sanskr. "senatvė") iš tolo pamatęs kairę Krišnos koją. Medžiotojui Džarai pasirodę, kad Krišna tai elnias. Medžiotojas Džara šovęs strėlę, pataikęs į Krišnos kulną ir greitai atbėgęs pasiimti grobio. Priėjęs Džara pamatė žmogų geltonais drabužiais su daugybe rankų, susitelkusį jogoje. Išsigandęs ir laikydamas save nusikaltusiu, Džara palietė Krišnos pėdas. Tada Krišna jį nuramino, ir pakilo aukštyn, viską užpildydamas spindesiu. Jis pasiekė rojų, kur pusdieviai puolė jį pasitikti. Mahabharatoje rašoma: "Tada, o karaliau, žymusis nežabotos energijos Narajana (Krišna), visų Kūrėjas ir Naikintojas, užpildęs rojų savo spindesiu, nukeliavo į savo paties buveinę, kuri yra nesuvokiama." Pasak Mahabharatos, tada visi pusdieviai ir išminčiai jį garbinę ir lenkėsi jam, kaip visų Viešpačiui.

Bhagavata Puranos 1.15.34-35 posmuose teigiama, kad Krišnos kūnas, kaip ir kiti Bhagavano pavidalai - negimę, amžini, ir kad Krišnos mirtis buvo panaši į fokusininko surengtą spektaklį žiūrovams, tik sudaryta iliuzija.

Puranų aprašymuose Krišna per visą gyvenimą nesensta. Mahabharata taip pat daugelyje vietų aprašo Krišnos antgamtines savybes.

Ardžuna kremavęs Balaramos ir Krišnos kūnus. Pagrindinės Krišnos žmonos žengė ant laužo, tarp jų ir Rukmini bei Jambavati. Iš viso Krišna turėjęs 16108 žmonas. Po to, kai Krišna paliko šį pasaulį, Ardžuna jo paliepimu turėjo globoti jo likusias žmonas, ir vedė jas į Pandavų sostinę Indraprasthą. Kai Krišnos žmonų karavanas keliavęs per įvairias provincijas pakeliui karavaną užpuolę plėšikai. Ardžuna pamatęs plėšikus,iššaukė juos į kovą, ir ketino nubausti, bet pamatė, kad jo ilgus metus jo kovinę jėgą užtikrindavę dangiškieji ginklai neatsiranda pašaukti. Taip plėšikai pagrobę didžiąją dalį Krišnos žmonų. [15] Bhagavata Purana aprašo šį epizodą taip, kad Ardžuną netekęs Bhagavano Krišnos globos, praranda jėgą, kurią gaudavo iš Krišnos malonės, todėl nesugeba apginti Krišnos žmonų.

Pagal Bhagavad Gitos ir Bhagavata Puranos aprašymus ir remiantis astrologiniais skaičiavimais, Krišnos mirties diena hinduizme yra laikoma 3102 vasario 18 dieną prieš mūsų erą. Ši data remiasi Mahabharatos aprašymu, kad po Kurukšetros mūšio Krišna gyvenęs Dvarakoje 36 metus. Matsja-puranoje taip pat rašoma, kad Kurukšetros mūšio metu Krišnai buvę 89 metai, o po mūšio Pandavai valdę 36 metus.

Žmogaus pavidalu Krišna gyvenęs 126 metus ir 5 mėnesius. [16]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Hein, Norvin. „A Revolution in Kṛṣṇaism?: The Cult of Gopāla: History of Religions, Vol. 25, No. 4 (May, 1986), pp. 296-317“. www.jstor.org. JSTOR 1062622. 
  2. Hastings, James Rodney [1908-26] (2nd edition 1925-1940, reprint 1955, 2003). Encyclopedia of Religion and Ethics, John A Selbie, Volume 4 of 24 (Behistun (continued) to Bunyan.), Edinburgh: Kessinger Publishing, LLC. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-7661-3673-6“.. Tikrinta 2008-05-03. “The encyclopedia will contain articles on all the religions of the world and on all the great systems of ethics. It will aim at containing articles on every religious belief or custom, and on every ethical movement, every philosophical idea, every moral practice.”pp.540-42
  3. Krišna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 189 psl.
  4. Selengut, Charles. „Charisma and Religious Innovation:Prabhupada and the Founding of ISKCON“. ISKCON Communications Journal, 4 (2) (1996). 
  5. Richard Thompson, Ph. D.. „Reflections on the Relation Between Religion and Modern Rationalism“ (December 1994). Pasiektas 2008-04-12. 
  6. Mahony, W.K.. „Perspectives on Krsna's Various Personalities“. History of Religions, 26 (3), 333–335 (1987). DOI:10.1086/463085. 
  7. Monier-Williams Sanskrit-English Dictionary[1]
  8. Mahabharata, Kisari Mohan Ganguli 1883-1896 m.m. vertimas į anglų kalbą. [2]
  9. Monier-Williams Sanskrit-English Dictionary[3][4]
  10. Mahabharata, Kisari Mohan Ganguli 1883-1896 m.m. vertimas į anglų kalbą. [5]
  11. Sanskrito posmo citata ir posmo vertimas iš knygos "Sri Brahma Samhita" (with the full commentary of Srila Jiva Goswami, compiled and expanded commentary by Sri Srimad Bhaktivedanta Narayana Maharaja), Gaudiya Vedanta Publications 2003, ISBN 81-86737-10-3, 5 puslapio, pdf internete: [6]
  12. Sanskrito posmo citata ir posmo vertimas iš knygos "Sri Brahma Samhita" (with the full commentary of Srila Jiva Goswami, compiled and expanded commentary by Sri Srimad Bhaktivedanta Narayana Maharaja), Gaudiya Vedanta Publications 2003, ISBN 81-86737-10-3, 6 puslapio, pdf internete: [7]
  13. Photographic prints at the Kern Institute Leiden, Ritual Life of the Heliodorus pillar[8]
  14. Encyclopedia Britanica, "Vasudeva, Hindu God" [9]
  15. Maha bharatam, Chapter 16: Mousala parvamu.
  16. http://udaypai.in/?p=254 18 February – 5115 years after Krishna’s bodily departure