Bhagavadgyta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bhagavadgita)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bhagavad Gita, XIX amžiaus rankraštis.

Bhagavadgyta (skr. भगवद्‌ गीता = Bhagavad Gītā – 'dieviškoji giesmė') – Indijos ir pasaulio vaišnavų (krišnaitų) religinė knyga, vienas svarbiausių hinduizmo šventraščių. Knygoje aprašomi Krišnos ir princo Ardžunos filosofiniai pokalbiai prieš Kurukšetros mūšį.

Knygoje princas Ardžuna pradeda abejoti savo jėgomis, suprasdamas, kad jis kovos su savo giminaičiais, draugais ir buvusiais mokytojais. Ieškodamas patarimo, jis kreipiasi į Krišną klausdamas, kaip jam elgtis mūšyje. Krišna pataria jam ieškoti harmonijos – dharmos. Bhagavadgytą sudaro aštuoniolika skyrių ir apie 700 dvieilių – šlokų, kuriuose išdėstomi karma, džniana, radža ir bhakti jogos principai. Bhagavadgyta yra viena iš sudėtinių Mahabharatos epo dalių (aštuoniolika skyrių iš šeštosios knygos „Bhishma Parva“).

Pirmasis Bhagavadgytą į lietuvių kalbą 1940 m. išvertė filosofas Vydūnas; jis pateikė ir filosofinių komentarų (išleista 1947 Detmolde, Vokietija). 1990 m. išleistas Tarptautinės Krišnos sąmonės parengtas leidimas su originaliu sanskrito tekstu, pažodiniu ir prasminiu teksto vertimu bei išsamiais šios organizacijos įkūrėjo A. C. Bhaktivedantos Svamio Prabhupados komentarais. Eiliuotą literatūrinį vertimą parengė ir išleido (2000 m.) poetas Alfonsas Bukontas.

Tiesos[taisyti | redaguoti kodą]

Bhagavadgitoje aprašomos 5 hinduistų tiesos:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose