Pereiti prie turinio

Sanjasa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hinduizmas

Sanjasa (skr. संन्यास = IAST: saṃnyāsa-) – ketvirtasis (paskutinis) hinduistinio gyvenimo tarpsnis (ašrama), kurį privalėdavo nueiti tik aukščiausiojo socialinio sluoksnio (varnos) atstovas brahmanas. Tai formalus ir neatšaukiamas visų saitų su pasaulietiškais šeiminės gyvensenos institutais, įskaitant turtą, socialinę padėtį ir giminystę, nutraukimas, siekiant pasišvęsti asmeninio išsivadavimo (mokšos) siekimui. Priėmusysis įšventinimą į samnjasą vadinamas sanjasinu. Toks asmuo nebeprivalo atlikinėti namų aukojimu, o turi tapti asketu elgeta ir gyventi tik iš išmaldos. Buvo laikomasi nuomonės, kad sanjasa yra skirta asmenims, kurie sulaukia savo vyriausiojo sūnaus sūnaus, vėliau galimybę priimti samnjasą įgijo bet kokio amžiaus asmuo, apimtas išsivadavimo siekio.[1]

Pasaulietinio gyvenimo išsižadėjimo idealai skelbiami upanišadose (ypač Čhandogjos, Brihadaranjakos), o kaip ketvirtoji gyvenimo pakopa pirmą kartą aiškinama Džabala Upanišadoje.

Žodis saṃnyāsa- reiškia 'atsižadėjimas, atsimetimas'[2] (sudarytas iš saṃ- 'su' + ni- 'nuo, iš' + ās- 'mesti, sviesti').

Sanjasa turėjo vykdyti šiuos įsipareigojimus:

  • pažaboti protą bei jausmus ir susitelkti juos į dvasią;
  • atsisieti nuo kasdienių rūpesčių ir visiškai pasikliauti Dievu;
  • pamokslauti ir pabrėžti savirealizacijos svarbą, ypatingai pasauliečiams, kurie dažnai atitrūkdavo nuo savo dvasinių pareigų.
  1. Kazimieras Seibutis. samnjasa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. saṃnyāsa, Monier Monier-Williams, A Sanskrit-English Dictionary: Etymologically and Philologically Arranged with Special Reference to Cognate Indo-European languages. Oxford: Clarendon Press, 1899.