Džnana joga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Džnana joga – žinojimo arba išminties joga. Ji yra viena iš keturių pagrindinių jogos kelių - Karma joga, Bakti joga, Džnana joga ir Radža joga. Tai pats sunkiausias kelias, reikalaujantis nepaprastos valios ir intelekto jėgos. Pasitelkęs Vedantos filosofiją, Džnana jogas savo protą skiria jo paties prigimties analizei, mokosi atskirti baigtinius netikrus dalykus nuo begalinių. Tokiu būdu jis ugdo savo beaistriškumą (vairagya). Vedanta tvirtina, kad mes negalime pasiekti išsivadavimo atlikdami vien tik ritualinius aukojimus, veiksmus, pareigas ar labdarą, jį mums gali dovanoti asmeninė intuityvi patirtis. Vedantė filosofija remiasi trimis pagrindais: šventraščiais, intelektu ir patirtimi. Ji nėra aklas tikėjimas. Pasiremdamas šventraščių autoritetu, vedantistas juos analizuoja ir stengiasi suprasti mokymą, panaudodamas savo intelektą. Tačiau intelektas paaiškinti ir suprasti gali tik baigtinius dalykus. Išnaudojus visas intelekto galimybes atskirti visa tai kas netikra, intelektas ilgainiui pats turi būti atmestas. Turi likti patirtis tik to kas Tikra – tai Savasties suvokimas (savirealizacija). Prieš pasirinkdamas Džnana jogos kelią, mokinys turi būti įsisavinęs kitų jogos kelių pamokas, nes be sugebėjimo veikti nesavanaudiškai, be Dievo meilės ir be kūno bei proto stiprybės, realizacijos paieškos gali virsti tuščiomis spekuliacijomis.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lidell, Lucy. Joga: nauja knyga. Homo Faber, 2004 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

www.yoga.lt