Pranajama

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vyras, atliekantis pranajamą

Pranajama (skr. प्राणायाम = prāṇāyāma- „kvėpavimo ištęsimas“) – psichosomatinė priemonė, kuria Indijos klasikinėje medicinoje ir jogoje valdomas pranos tekėjimas ir kvėpavimas. Hathajogos ir tantriniuose mokymuose nurodoma, kad teisingas pranos valdymas leidžia pažaboti protą (nutraukti nerimstančią čitą). Hathajogoje kvėpavimas reguliuojamas jį sulaikant ir ilginant intervalus tarp įkvėpimo ir iškvėpimo. Patandžalio jogoje pranajama išskiriama kaip 4-oji jogos pakopa. Atliekant pranajamos pratimus paprastai atliekamos mantros ir užimamos atitinkamos asanos.

Pranajama siejama su subtiliuoju kūnu (sūkšmašaryra): jogas įkvepia per dešinę šnervę, kuri laikoma subtiliojo kūno kairiojo latako (ida nadės) anga, ir iškvepia per kairę šnervę – subtiliojo kūno dešiniojo latako (pingala nadės) angą; tokiu kvėpavimu jis išvalo subtiliųjų latakų tinklą. Tikima, kad pranajama turi medicininį poveikį (malšina kosulį, astmą, galvos skausmą, stresą), atjaunina kūną, ilgina gyvenimą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. pranajama. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010