Guru

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bhaktivedanta Svamis – pats svarbiausias guru Hare Krišna judėjime

Guru (skr. गुरु) – Rytų dvasinėse filosofijose (hinduizme, budizme ir kt.) – dvasinis mokytojas, dvasinis vedlys, išminčius. Vėliau vakaruose žodžiu guru imti vadinti įvairių (ne tik dvasinių) sričių žinovai, mokytojai, autoritetai.

Pats žodis guru kaip daiktavardis reiškia „mokytoją“, o kaip būdvardis – „svarus, sunkus (išmintimi)“.

Hinduizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Hinduizme pabrėžiama, kad kiekvieno žmogaus tikslas turėtų būti atrasti savąjį guru, kuris paskatintų dvasiniam tobulėjimui. Apie tai rašoma indų šventraštyje „Bhagavadgita“, kur Krišna pasakoja Ardžunai, kad nušvitęs (savirealizaciją patyręs) guru perteikia tikrąją tiesą savo mokiniams. Indijoje guru įprastai gyvena su savo mokiniais vienuolyne, vadinamame ašramu arba gurukule (mokykloje). Vėliau mokiniai guru žinią skleidžia aplinkiniams žmonėms. Teigiama, kad mokinys gyvendamas ir mokydamasis ir guru gali pasiekti mokšą – išsivadavimą ir dharmos (karmos rato). Seniau žmogus, neturintis guru laikytas vargšu, našlaičiu.

Guru tradicijos išlikusios iki šių laikų tokiose hinduizmo dvasinėse kryptyse kaip Vedanta, Tantra ir Bhakti. Guru laikomas turintis šventų galių, ypač įtakingi guru laikomi šventaisiais, daugelio kartų įkvėpimo šaltiniu po jo mirties.

Plačiai žinomi hinduizmo guru yra Šankara, Čaitanja Mahaprabhu, Ramakrišna, Šri Šri Ravi Šankaras, Satja Sai Baba, Bhaktivedanta Svamis ir daug kitų.

Budizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugumoje budizmo krypčių dvasiniai mokytojai yra gerbiami ir vertinami, tačiau nelaikomi guru (hinduizmo prasme). Tačiau Tibeto budizme guru turi labai didelę svarbą, teigiama, kad jis yra būtinas dvasiniam tobulėjimui. Ypač iškilūs guru laikomi bodhisatvomis.

Sikhizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Sikhizme guru turi labai didelę reikšmę. Yra išskiriama 10 guru, kurių mokymais ir remiasi sikhai.