Gaudapada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Devocionalus Gaudapados atvaizdas

Gaudapada (skr. गौडपाद = Gauḍapāda-) – senovės indų filosofas, vienas svarbiausių vedantos filosofinės srovės mokytojų. Biografijos detalės nežinomos, gyveno ~VIVII a. Gaudapada padarė didelę įtaką žymiausiam vedantos mokytojui Adi Šankarai. Šis Gaudapadą įvardija kaip savo mokytojo (Govindos Bhagavatpados) mokytoją.

Gaudapada sukūrė 215 dvieilių komentarą „Mandūkja Upanišadai“, vadinamą Māṇḍukya Kārikā (arba Gauḍapāda Kārikā, Āgama Śāstra). Tai ankstyviausias išsamus (nors ir ne pats pirmas) advaita vedantos filosofijos veikalas, jame sistemiškai išdėstytos advaita vedantos pagrindinės temos (brahmano ir atmano tapatybė, maja, džnanamarga).

Tyrinėtojai nesutaria, ar Gaudapadai įtakos turėjo budizmo negatyvioji logika.[1] Jis polemizavo su budizmo madhjamikos mokyklos atstovais dėl jų nuostatos, kad visi filosofijos klausimai ir konceptualios teorijos yra hipotetiniai, nesuderinami, tai tik proto sukurtos mąstymo antinomijos, o tikrovę įmanoma pažinti tik įžvalga (pradžnia), ne dichotominiu mąstymu.[2]

Gaudapadai priskiriami ir kiti veikalai, pvz., „Brihadaranjaka upanišados“, „Nrisimha tapanyjos upanišados“ ir kt. komentarai.

Pagrindinis Gaudapados vienuolynas (matha) yra Kavalėje (Goa) ir priklauso smarta brahmanams sarasvačiams.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Potter, Karl. H. (1981), Gaudapada, Encyclopedia of Indian Philosophies: Advaita Vedānta up to Śaṃkara and his pupils, III t., pp. 103–114, Delhi: Motilal Banarsidass
  2. Kazimieras Seibutis. Gaudapada. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004