Ponto stepės istorija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Eurazijos stepės regionas Ponto stepė | |
---|---|
Šalis | pietų Ukraina, pietų Rusija |
Tautos | nuolat besikeičiančios. Šiuo metu vyrauja ukrainiečiai ir rusai |
Kultūros | Tripolės, Srednestogo, Duobinių kapų, Katakombų, Srubna, kt. |
Eurazijos stepės regionai Panonija, Ponto stepė, Kazachijos stepė, Mongolų stepė, Mandžiūrija |
Ponto stepė – istorinis regionas, šiuo metu priklausantis Rusijos Federacijai ir Ukrainai. Dalis jos yra vakariausioje Kazachijos teritorijoje. Jis sutampa su geografiniu Ponto stepės regionu. Ponto stepės istorija sudaro dalį Didžiosios stepės istorijos.
Kadangi regione nuolat keitėsi tautos, turėję hegemoniją, regionas buvo žinomas kaip Skitija, Sarmatija, Bolgarija, Chazarija ir pan. Lietuvos istorijoje jis buvo vadinama Didžiaja dykra.
Pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ponto stepė yra laikoma vakariausia Eurazijos stepės (dar vadinamos Kipčiakų stepe (pers. دشت قپچاق = Desht e-Kipchak) dalimi. Aplinkinės tautos ją vadino skirtingais vardais. Senovės graikai pietines regiono teritorijas vadino Skitija, o vėliau - Sarmatija, pagal Juodosios jūros pakrantėse vyravusias gentis. Vėliau stepės šiaurinių kaimynų slavų šaltiniuose dažniausiai naudojamas regiono pavadinimas yra Polovcų stepė (rus. Половецкая степь). Viduramžių Bizantijos šaltiniai stepę vadino Kumanija (gr. Κουμανία), pagal tuo metu stepę valdžiusią kumanų grupę.
Regionas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visą regioną užima didelės bemiškės teritorijos Europos pietrytiniame pakraštyje. Pietuose prie regiono glaudžiasi Juodoji jūra, o Kaukazo kalnai uždaro regioną ir skiria nuo Gruzijos ir Azerbaidžano. Į rytus nuo jos yra Kaspijos jūra, o Uralo upė tampa sąlygine riba, skiriančia nuo Kazachų stepės (rytinės Kipčiakų stepės dalies). Šiaurėje stepę riboja miškingos lygumos, kurios tampa natūralia riba ir vakaruose. Vakaruose stepė siaurėja ir baigiasi Juodosios jūros vakarinėje pakrantėje ties Dunojaus žemupiu.
Stepę sudaro nemažai atskirų geografinių-kultūrinių regionų, kurių ribos neretai brėžiamos ties upėmis. Vakariausia stepės dalis yra Dobrudža (į pietus nuo Dunojaus), prie kurios yra Budžakas (tarp Dunojaus ir Dniestro), Edisanas (tarp Dniestro ir Bugo), Tauridė (tarp Dniepro ir Krymo), Krymas, Paazovjė, Zaporožė, Donščina, Slobožanščina, Šiaurės Kaukazas, Žemutinis Pavolgys ir kt.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ponto stepės istorija |
Skitai |
Sarmatai |
Hunai, Vakarų tiurkai |
Bolgarai, Sabirai, Alanai |
Chazarų kaganatas (Chazarai) |
Pečenegai |
Kumanai (Kipčiakai) |
Aukso orda: |
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai |
Kazokai: |
Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės |
Rusijos imperija (Novorosija) |
TSRS (Kalmukų ATSR) |
Ukraina, Rusijos Federacija |
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys |
Skitai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sarmatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hunai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bolgarai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Chazarai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pečenegai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kumanai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mongolų imperija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aukso ordos chanatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindiniai straipsniai: Astrachanės chanatas, Krymo chanatas, Didžioji orda