Ponto stepės istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Eurazijos stepės regionas:
Ponto stepė
Фрагменты Пекторали.jpg
Šalis: pietų Ukraina, pietų Rusija
Tautos: nuolat besikeičiančios. Šiuo metu vyrauja ukrainiečiai ir rusai
Kultūros: Tripolės, Srednestogo, Duobinių kapų, Katakombų, Srubna, kt.
Pontic Caspian climate.png
Eurazijos stepės regionai
Panonija, Ponto stepė, Kazachijos stepė, Mongolų stepė, Mandžiūrija

Ponto stepė – istorinis regionas, šiuo metu priklausantis Rusijos Federacijai ir Ukrainai. Dalis jos yra vakariausioje Kazachijos teritorijoje. Jis sutampa su geografiniu Ponto stepės regionu. Ponto stepės istorija sudaro dalį Didžiosios stepės istorijos.

Kadangi regione nuolat keitėsi tautos, turėję hegemoniją, regionas buvo žinomas kaip Skitija, Sarmatija, Bolgarija, Chazarija ir pan. Lietuvos istorijoje jis buvo vadinama Didžiaja dykra.

Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ponto stepė yra laikoma vakariausia Eurazijos stepės (dar vadinamos Kipčiakų stepe (pers. دشت قپچاق = Desht e-Kipchak) dalimi. Aplinkinės tautos ją vadino skirtingais vardais. Senovės graikai pietines regiono teritorijas vadino Skitija, o vėliau - Sarmatija, pagal Juodosios jūros pakrantėse vyravusias gentis. Vėliau stepės šiaurinių kaimynų slavų šaltiniuose dažniausiai naudojamas regiono pavadinimas yra Polovcų stepė (rus. Половецкая степь). Viduramžių Bizantijos šaltiniai stepę vadino Kumanija (gr. Κουμανία), pagal tuo metu stepę valdžiusią kumanų grupę.

Regionas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Ponto stepė.

Visą regioną užima didelės bemiškės teritorijos Europos pietrytiniame pakraštyje. Pietuose prie regiono glaudžiasi Juodoji jūra, o Kaukazo kalnai uždaro regioną ir skiria nuo Gruzijos ir Azerbaidžano. Į rytus nuo jos yra Kaspijos jūra, o Uralo upė tampa sąlygine riba, skiriančia nuo Kazachų stepės (rytinės Kipčiakų stepės dalies). Šiaurėje stepę riboja miškingos lygumos, kurios tampa natūralia riba ir vakaruose. Vakaruose stepė siaurėja ir baigiasi Juodosios jūros vakarinėje pakrantėje ties Dunojaus žemupiu.

Stepę sudaro nemažai atskirų geografinių-kultūrinių regionų, kurių ribos neretai brėžiamos ties upėmis. Vakariausia stepės dalis yra Dobrudža (į pietus nuo Dunojaus), prie kurios yra Budžakas (tarp Dunojaus ir Dniestro), Edisanas (tarp Dniestro ir Bugo), Tauridė (tarp Dniepro ir Krymo), Krymas, Paazovjė, Zaporožė, Donščina, Slobožanščina, Šiaurės Kaukazas, Žemutinis Pavolgys ir kt.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pontas-orn.png
Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Rusijos imperija (Novorosija)
TSRS (Kalmukų ATSR)
Rusijos Federacija (Kalmukija)

Skitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Skitai.

Sarmatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sarmatai.

Hunai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Hunai.

Bolgarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bolgarai.

Chazarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Chazarai.

Pečenegai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Pečenegai.

Kumanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kumanai.

Mongolų imperija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Aukso orda.

Aukso ordos chanatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai: Astrachanės chanatas, Krymo chanatas, Didžioji orda

Nogajai ir kalmukai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Nogajai.

Rusijos imperijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Novorosija.

TSRS sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainos ir Rusijos Federacijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]