Pružanai

Pružanai blrs. Пружаны, rus. Пружаны

Pružanų rūmai

Pružanai 52°33′29″š. pl. 24°27′25″r. ilg. / 52.558°š. pl. 24.457°r. ilg. / 52.558; 24.457 (Pružanai)Koordinatės: 52°33′29″š. pl. 24°27′25″r. ilg. / 52.558°š. pl. 24.457°r. ilg. / 52.558; 24.457 (Pružanai)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Bresto sritis
Rajonas	Pružanų rajonas

Gyventojų (2022)	18 978

Pružãnai ^[1] (blrs. Пружаны, rus. Пружаны) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 89 km į šiaurės rytus nuo Bresto, prie Muchaveco ištakų. Rajono centras. Per miestą eina Bresto–Lydos plentas. Statybinių medžiagų, lengvoji, maisto pramonė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1433 m. minimas LDK Pružanų valsčius, 1487 m. – pati gyvenvietė.^[2] XVI a. priklausė Italijos karalienei Bona Sforcai. XIX a. buvo Gardino gubernijos Pružanų apskrities centras.^[3] 1926–1939 m. veikė Pružanų valsčius, 1934 m. balandžio 18 d. dvi jo gyvenvietės perduotos Pružanų miestui.^[4]

Sovietmečiu išvystyta statybinių medžiagų, linų, maisto pramonė.^[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Pružanai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 641
↑ Prużana. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 110 psl. (lenk.)
↑ Dz.U. 1934 nr 33 poz. 306
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 346

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Pružanai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 641

[3] Prużana. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 110 psl. (lenk.)

[4] Dz.U. 1934 nr 33 poz. 306

[5] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 346

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]