Pereiti prie turinio

Podolės gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Podolės gubernija
ukr. Подільська губернія
rus. Подольская губерния

 

1793  1925
Podolės gubernija Rusijos imperijoje
ValstybėRusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Administracinis centrasPodolės Kamenecas
Oficialios kalbosukrainiečių, jidiš
Gyventojų3 018 299 (1914)
Plotas42 000 km²

Podolės gubernija (ukr. Подільська губернія, rus. Подольская губерния) – Rusijos imperijos gubernija. Centras – Podolės Kamenecas.

Kameneco sritis įkurta 1793 m. vietoje buvusių Podolės ir Braclavo vaivadijų, po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.[1] 1795 m. gegužės 12 d. ar liepos 16 d. ji reformuota į Podolės vietininkystę, kuri 1796 m. gruodžio 23 d. tapo Podolės gubernija.[2]

Po Rusijos imperijos žlugimo gubernija 1925 m. birželio 3 d. atiteko Ukrainos TSR.

1913 m. gubernijoje buvo 12 apskričių:[3]

  • Baltos,
  • Braclavo,
  • Haisyno,
  • Jampolio,
  • Letyčivo,
  • Lytyno,
  • Mohilivo,
  • Novo Ušycų,
  • Olhopolio,
  • Podolės Kameneco,
  • Proskurivo,
  • Vinycios.

Pagrindiniai miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1897 m. gyventojų surašymo duomenys:

  • Podolės Kamenecas – 35 934 (žydai – 16 112, ukrainiečiai – 9 755, rusai – 7 420)
  • Vinycia – 30 563 (žydai – 11 456, ukrainiečiai – 10 862, rusai – 5 206)
  • Balta – 23 363 (žydai – 13 164, rusai – 5 385, ukrainiečiai – 4 124)
  • Chmelnyckis – 22 855 (žydai – 11 369, ukrainiečiai – 4 425, rusai – 3 483)
  • Podolės Mogiliavas – 22 315 (žydai – 12 188, ukrainiečiai – 6 512, rusai – 2 668)
  • Žmerynka – 12 908
  • Chmilnykas – 11 657 (žydai – 5 979, ukrainiečiai – 5 375, lenkai – 150)
  1. область.[neveikianti nuoroda] – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  2. Подольская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  3. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 161 (PDF 61–62 psl.)