Michailas Muravjovas
| Michailas Nikolajevičius Muravjovas rus. Михаи́л Никола́евич Муравьёв | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1796 m. spalio 12 d. Maskvoje |
| Mirė | 1866 m. rugsėjo 10 d. (69 metai) Peterburge |
| Tėvas | Nikolajus Muravjovas |
| Motina | Aleksandra Mordvinova |
| Sutuoktinis (-ė) | Pelageja Šeremeteva |
| Veikla | carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki tol buvo Gudijos generalgubernatorius). Į šias pareigas paskirtas numalšinti 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
 Vikiteka |
Michailas Muravjovas |
Michailas Nikolajevičius Muravjovas (rus. Михаи́л Никола́евич Муравьёв; 1796 m. spalio 12 d. Maskvoje – 1866 m. rugsėjo 10 d. Peterburge) – carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki tol buvo Gardino generalgubernatorius). Į šias pareigas paskirtas numalšinti 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje. Pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau pramintas „Koriku“.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Michailas Muravjovas buvo kilęs iš rusų bajorų Muravjovų giminės. Jis gimė 1796 m. Maskvoje. M. Muravjovo brolis Aleksandras buvo dekabristas. 1810 m. įstojo į Maskvos universitetą. 1812 m. jis dalyvavo kare su prancūzais. Borodino mūšyje buvo sužeistas. Po karo dalyvavo slaptosiose draugijose. 1826 m. po dekabristų sukilimo buvo areštuotas, bet paleistas. Jis malšino 1830-1831 m. sukilimą. Vienas iš Vilniaus universiteto uždarymo iniciatorių.
Muravjovas ypač pasižymėjo lietuvių tautos rusinimo darbe – siekė, jog valdžia būtų centralizuota vienose rankose, administracijoje vietiniai gyventojai būtų pakeisti išimtinai atvykusiais iš Rusijos žmonėmis, būtų sustabdytas Lietuvos Statuto veikimas, uždarytas „lietuviškos laisvamanybės lizdas“ – Vilniaus universitetas, ekonomiškai ir politiškai suvaržyta katalikų dvasininkija, būtų pradėta rusų kolonizacija.
Muravjovas mirė 1866 m. Sankt Peterburge.
1865 m. jo garbei „už tvarkos ir ramybės įvedimą“ pastatyta Vilniaus šv. arkangelo Mykolo koplyčia.[1] 1899 m. Mažeikių miestas buvo pervadintas Muravjovu, Michailo Muravjovo garbei. Miestas Muravjovu oficialiai vadinosi iki 1918 metų.
Veikla malšinant sukilimą ir po to[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Uždarė 46 vienuolynus ir prie jų veikusias mokyklas, 10 katalikų bažnyčių pavertė stačiatikių cerkvėmis, tarp jų:
- 1863 m. uždarytas Tytuvėnų bernardinų vienuolynas (bažnyčia Valančiaus pastangomis veikė toliau)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Флавиан Добрянский. Старая и новая Вильна. Часовни. 1. Михайловская часовня russianresources.lt Archyvuota kopija 2010-10-29 iš Wayback Machine projekto.