Voluinės gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Voluinės gubernija
ukr. Волинська губернія
rus. Волы́нская губе́рния
Coat of Arms of Vałyń Voivodeship.svg
1796 – 1925 Blank.png
 
POL województwo wołyńskie II RP COA.svg
Coat of arms of Volyn Governorate.svg
Volhynia in Russian Empire (1914).svg
Voluinės gubernija Rusijos imperijoje
Valstybė Rusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Administracinis centras Žitomyras
Oficialios kalbos rusų
Gyventojų 2 989 482 (1897)
Plotas 42 000 km² (1897)

Voluinės gubernija (ukr. Волинська губернія, rus. Волынская губерния) – Rusijos imperijos gubernija. Centras – Žitomyras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Voluinės vietininkystė įkurta 1795 m. liepos 16 d. vietoje buvusios Voluinės vaivadijos po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. 1796 m. gruodžio 23 d. ji reformuota į Voluinės guberniją.[1]

Žlugus Rusijos imperijai, teritorija atiteko Ukrainai, tačiau po 1921 m. Rygos taikos sutarties dalis gubernijos tapo nauja Voluinės vaivadija Antrojoje Lenkijos Respublikoje, o kita dalis liko Ukrainos TSR sudėtyje iki 1925 m., kai ji panaikinta.

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gubernijos apskritys 1913 m.

Gubernijoje buvo 12 apskričių:[2]

Pagrindiniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1897 m. gyventojų surašymo duomenys:

  • Žitomyras – 65 895 (žydai – 30 572, rusai – 16 944, ukrainiečiai – 9 152)
  • Rivnė – 24 573 (žydai – 13 704, rusai – 4 278, ukrainiečiai – 4 071)
  • Kremenecas – 17 704 (ukrainiečiai – 8 322, žydai – 6 476, rusai – 1 863)
  • Kovelis – 17 697 (žydai – 8 502, rusai – 4 828, ukrainiečiai – 2 093)
  • Voluinės Naugardas – 16 904 (žydai – 9 363, rusai – 2 939, ukrainiečiai – 2 662)
  • Starokostiantynivas – 16 377 (žydai – 9 164, ukrainiečiai – 4 886, rusai – 1 402)
  • Luckas – 15 804 (žydai – 9 396, rusai – 2 830, ukrainiečiai – 1 478)
  • Ostrohas – 14 749 (žydai – 9 185, ukrainiečiai – 2 446, rusai – 2 199)
  • Dubnas – 14 257 (žydai – 7 096, rusai – 2 962, ukrainiečiai – 2 474)
  • Iziaslavas – 12 611 (žydai – 5 991, ukrainiečiai – 3 990, rusai – 1 722)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Волынская губерния. Archyvuota kopija 2022-11-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 116 (PDF 16–17 psl.)
  • Костриця М. Ю. Утворення Волинської губернії: Житомир крізь призму століть // Вільне слово. — 1994. — 26 бер.
  • Потоцкій И. Древняя исторія Волынской губерніи, 1829.
  • Военно-статистическое обозрѣніе Россійской имперіи. Том Х, часть 3. Волынская губернія. — С.-Петербургъ: Типографія Департамента Генеральнаго Штаба, 1850.
  • Военно-статистическое обозрѣніе Россійской имперіи. Томъ Х, Волынская губернія. — Типографія Департамента Генеральнаго Штаба, 1859.
  • Карліна О. Повітові міста Волинської губернії: Особливості міського управління 1795–1861 рр.
  • Барсов Н. Школы на Волыни и Подоліи въ 1862 году. — С.-Петербургъ, 1863.
  • Труды Волынскаго губернскаго статистическаго комитета на 1867 годъ. Выпускъ первый. Отделъ Историческій и Геологическо-Геогностическій — Типографія Шадова и Синкевича, Житомир, 1867.
  • Братчиковъ А.. Матеріалы для изслѣдованія Волынской губерніи въ статистическомъ, этнографическомъ сельско-хозяйственномъ и другихъ отношеніяхъ. — Типографія губернскаго управленія, Житомиръ, 1868–1869.