Pereiti prie turinio

Bielskas

Koordinatės: 52°46′00″ š. pl. 23°12′00″ r. ilg. / 52.76667°š. pl. 23.20000°r. ilg. / 52.76667; 23.20000 (Bielskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bielskas
lenk. Bielsk Podlaski
      
Bielsko rotušė
Bielskas
Bielskas
52°46′00″ š. pl. 23°12′00″ r. ilg. / 52.76667°š. pl. 23.20000°r. ilg. / 52.76667; 23.20000 (Bielskas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Bielsko apskritis
Gyventojų (2009) 26 493
Plotas 26,88 km²
Tankumas (2009) 986 žm./km²
Pašto kodas 17-100 iki 17-102
Tinklalapis www.bielsk-podlaski.pl/
Vikiteka Bielskas

Biẽlskas [1] (arba Palénkės Biẽlskas, lenk. Bielsk Podlaski) – miestas ir miesto tipo valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bielsko apskrityje. Miestas įsikūręs Bielsko lygumoje, per miestą teka Bialos upė. Mieste yra Bielsk Podlaski geležinkelio stotis. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW689.

Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo bazilika

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[2][3] Jau II a. prieš mūsų erą šioje vietovėje buvo žmonių gyvenvietė. XI a. įkurta Bielsko Šv. Mergelės Marijos Gimimo parapija. Manoma, kad miestas buvo įkurtas XII a., kai šios vietovės priklausė Kijevo Rusios valstybei. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1253 metais. 1264 m. šiose vietovėse įvyko mūšis tarp jotvingių ir Mazovijos karevių. 1273 m. gyvenvietę užėmė Lietuvos Didysis kunigaikštis Traidenis. Apie 1320 m. gyvenvietė tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalimi. 1379 m. gyvenvietę buvo užėmęs Kryžiuočių ordinas. 1382 m. Mazovijos kunigaikštis Janušas I Senasis pasinaudodamas Lietuvos pilietiniu karu užėmė šią gyvenvietę. 1390 m. karalius Jogaila suteikė gyvenvietę Janušui I Senajam.

1410 m. gyvenvietę vėl buvo užpuolę kryžiuočiai. 1412 m. lapkričio 26 d. gyvenvietėje lankėsi karalius Jogaila. Būdama ant Krokuvos-Gardino kelio gyvenvietė vis sparčiau plėtėsi. 1430 m. įkurta Bielsko Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo parapija. 1440 m. gyvenvietė atiteko kunigaikščiui Boleslavui IV Varšuviečiui. 1440 m. birželio mėnesį gyvenvietėje apsilankė karalius Kazimieras Jogailaitis ir jo 2,000 žmonių palyda. 1486 m. lapkričio 26 d. gyvenvietėje lankėsi karalius Kazimieras Jogailaitis. 1487 m. gyvenvietėje apsigyveno pirmieji žydai. 1495 m. lapkričio 18 d. karalius Aleksandras Jogailaitis suteikė gyvenvietei Magdeburgo teises ir Bielsko miesto herbą. 1496 m. rugsėjo 28 d. grįždamas iš Vilniaus mieste apsilankė karalius Aleksandras Jogailaitis.

Iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[4][5] XVI a. įkurta Bielsko Šv. Arkangelo Mykolo parapija ir pastatyta Bielsko Šv. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė. 1505 m. lapkričio 14 d. mieste lankėsi karalius Aleksandras Jogailaitis. 1506 m. gruodžio 20 d. ir 1509 m. vasario 22-25 d. mieste lankėsi karalius Žygimantas Senasis. 1516 m. įkurta mėsininkų gildija. 1542 m. pastatyta sinagoga. 1549 m. įsikūrė batsiuvių gildija. 1563 m. buvo 830 namų. 1564 m. gegužės 29-liepos 9 d. mieste lankėsi karalius Žygimantas Augustas. 1564 m. liepos 22 d. sudegė miesto pilis. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. 1569 m. įsikūrę kailininkų gildija, 1571 m. aludarių ir siuvėjų gildijos. 1576 m. buvo 265 amatininkai, iš kurių 63 odadirbiai ir 39 batsiuviai, taip pat buvo 5 vandens malūnai ant Bialos upės. 1591 m. gaisro metu sudegė didelė dalis miesto pastatų, bažnyčia ir ligoninė.

Karmelio Kalno bažnyčia

1641 m. įkurtas karmelitų vienuolynas. 1655 m. Švedų tvano metu didelė dalis miesto pastatų buvo sugriauti. 1716 m. pastatyta Bielsko Viešpaties Prisikėlimo cerkvė. 17791781 m. mieste buvo 97 amatininkai. 17831784 m. pastatyta Bielsko Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo bazilika. 1784 m. mieste vėl kilo gaisras, po kurio buvo pastatyta Bielsko rotušė, kurios statybas finansavo Izabela Poniatovska. 1789 m. pastatyta Bielsko Šv. Arkangelo Mykolo cerkvė. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1795 m. tapo Bielsko apskrities centru. 1807 m. įkurtos Bielsko žydų kapinės. 18071842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 18421914 m. Gardino gubernijai. 1831 m. ir 1855 m. mieste siautė cholera. 1873 m. per miestą nutiesta geležinkelio linija Balstogė-Brestas. 1876 m. įkurta Bielsko Viešpaties Prisikėlimo parapija. XIX a. miestas buvo Gardino gubernijos Bielsko apskrities centras.[6]

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1915 m. sudegė geležinkelio stotis. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1920 m. liepos 29 d. miestą užėmė bolševikai. 1920 m. rugpjūčio 20 d. miestą užėmė lenkai. 1923 m. įkurtas Tur Bielsk Podlaski sporto klubas. 1924 m. mieste pradėta įvedinėti elektra. 19251928 m. pastatyta mokykla. 1939 m. rugsėjo 15-23 d. miestą buvo užėmęs Trečiasis Reichas. 1939 m. rugsėjo 23 d. miestą perėmė Tarybų Sąjunga, prasidėjo žmonių trėmimai į Sibirą. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bielsko rajonui. 1941 m. birželio 22 d. miestą vėl užėmė Trečiasis Reichas ir iškart buvo įkurtas Bielsko getas. 19411944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. 1944 m. liepos 30 d. miestą užėmė Raudonoji armija. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1976 m. įkurta Bielsko Karmelio Kalno parapija. 1984 m. miesto rotušėje įkurtas muziejus. 1989 m. įkurta Bielsko Dievo Gailestingumo parapija. 1990 m. pastatyta Bielsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo cerkvė. 19922001 m. pastatyta Bielsko Dievo Gailestingumo bažnyčia. 1998 m. įkurta Bielsko Rūpestingosios Dievo Motinos parapija ir Bielsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo parapija. 2002 m. įkurta Bielsko Švč. Mergelės Marijos parapija. 2010 m. pastatyta Bielsko Rūpestingosios Dievo Motinos cerkvė.

Pagal 2002 m. duomenis, miesto plotas buvo 26,88 km², iš kurių:

  • Neužstatyti plotai 72 %;
  • Miškai 2 %;
  • Pastatai ir vandens telkiniai 26 %.

Miestas sudaro 1,94 % visos apskrities ploto.

Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. duomenis:

Aprašas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 26 577 100 13 775 51,8 12 802 48,2
Plotas 26,88 km²
Gyv. tankumas
(gyv./km²)
988,7 512,5 476,3

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 27,115 žmonės:[7]

1921 m. gyveno 4,759 žmonės:[8]

1897 m. gyveno 7,464 žmonės:[9]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šv. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė
Pilies kalnas
Viešpaties Prisikėlimo cerkvė
Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo cerkvė

Mieste įsikūręs Bielsk Podlasko stačiatikių dekanatas ir Bielsk Podlasko dekanatas. Miesto pavadinimas naudojamas Varšuvos-Bielsko stačiatikių vyskupijos pavadinime.

Tarptautinis bendradarbiavimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]