Pskovo gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pskovo gubernija
rus. Псковская губернія
1772 – 1927
Pskovo gubernijos žemėlapis 1913 m.
Valstybė Rusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Administracinis centras Pskovas
Apskritys 8 (1900 m.)
Gubernatorius Pskovo gubernatorius
Plotas 44 211 km²

Pskovo gubernija (rus. Псковская губернія) – vakarinė Rusijos imperijos gubernija, buvusi dabartinės Rusijos vakarinėje dalyje, pasienyje su dabartine Latvija ir Baltarusija. Administracinis centras – Pskovas, kurį laiką – Opočka.

Pskovo gubernijos apskritys ir valsčiai 1892 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gubernija sudaryta 1772 m. birželio 8 d. carienės įsakymu ir patvirtinta lapkričio 3 d. senato nutarimu. Teritorija suformuota iš buvusių Didžiųjų Lukų ir Pskovo provincijų (priklausė Naugardo gubernijai) bei pirmojo ATR padalijimo metu užimtų ATR teritorijų – jose sudarytos Dvinsko, Polocko ir Vitebsko provincijos. Centru paskirta Opočka. 1773 m. rugpjūčio 2 d. senato nutarimu 3 ATR naujosiose provincijose suformuotos 9 apskritys. 1776 m. rugsėjo 4 d. carienės nutarimu iš naujųjų ATR provincijų sudaryta atskira Polocko gubernija, o Pskovo gubernijai priskirtos 2 apskritys, priklausiusios Naugardo gubernijai. 1777 m. rugpjūčio 14 d. gubernija pavadinta vietininkyste, jos centras perkeltas į Pskovą.

Gubernija panaikinta 1927 m. rugpjūčio 1 d.[1]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18021924 m. Pskovo gubernijai priklausė 8 apskritys:[2]

Apskritis Centras
Cholmo apskritis Cholmas
Didžiųjų Lukų apskritis Didieji Lukai
Novorževo apskritis Novorževas
Opočkos apskritis Opočka
Ostrovo apskritis Ostrovas
Porchovo apskritis Porchovas
Pskovo apskritis Pskovas
Toropeco apskritis Toropecas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Псковская губерния. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 164 (PDF 64–65 psl.)