Nikolajus II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nikolajus II
Romanovų dinastija
Gimė:	1868 m. gegužės 18 d. Sankt Peterburgas
Mirė:	1918 m. liepos d. Jekaterinburgas
Tėvas:	Aleksandras III
Motina:	Dagmara Gliuksburg (Marija Fiodorovna)
Sutuoktinis(-ė):	Aleksandra Hohencolern
Vaikai:	Olga Marija Anastasija Tatjana Aleksėjus Nikolajevičius
Šventasis
Įšventintas:	XX a. pabaigoje
Rusijos imperatorius
Valdė:	1894 m. lapkričio 2 d.-1917 m. spalio 17 d.
Pirmtakas:	Aleksandras III
Įpėdinis:	Michailas II
Lenkijos Karalius
Valdė:	1894-1917 m.
Pirmtakas:	Aleksandras III
Įpėdinis:	-
Kiti titulai Suomijos didysis kunigaištis Valdė: 1894-1917 m. Pirmtakas: Aleksandras III Įpėdinis: Fridrikas Karolis Hesė
v • a • r

Nikolajus II (dar kitaip Mikalojus II, rus. Николай II, rus. Николай Александрович Романов, 1868 m. gegužės 18 d. Carskojė Selo – 1918 m. liepos 17 d. Jekaterinburgas) – priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis, valdęs 1894 – 1917 m.

Priešpaskutiniojo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pilnas titulas skambėjo taip: Божію Поспешествующею Милостію МЫ, Николай Вторый Императоръ И Самодержецъ Всероссійскій, Московский, Кіевскій, Владимірскій, Новгородскій, Царь Казанскій, Царь Астраханскій, Царь Польскій, Царь Сибирскій, Царь Херсониса Таврическаго, Царь Грузинскій, Государь Псковскій, и Великій Князь Смоленскій, Литовскій, Волынскій, Подольскій и Финляндскій, Князь Эстляндскій, Лифляндскій, Курляндскій и Семигальскій, Самогитскій, Белостокский, Корельскій, Тверскій, Югорскій, Пермскій, Вятскій, Болгарскій и иныхъ, Государь и Великій Князь Новагорода низовскія земли, Черниговскій, Рязанскій, Полотскій, Ростовскій, Ярославскій, Белозерскій, Удорскій, Обдорскій, Кондійскій, Витебскій, Мстиславскій и всея Северныя страны Повелитель, и Государь Иверскія, Карталинскія и Кабардинскія земли и области Арменскія, Черкасскихъ и Горскихъ Князей и иныхъ Наследный Государь и Обладатель, Государь Туркестанскій, Наследникъ Норвежскій, Герцогъ Шлезвигъ-Голстинскій, Стормарнскій, Дитмарсенскій и Ольденбургскій, и прочая, и прочая, и прочая.

Aukščiausia Dievo palaima MES, Nikolajus Antrasis, Visos Rusijos, Maskvos, Kijevo, Vladimiro, Novgorodo Imperatorius ir Patvaldys, Kazanės caras, Astrachanės caras, Lenkijos caras, Sibiro caras, Tauridės Chersono caras, Gruzijos caras, Pskovo valdovas, Smolensko, Lietuvos, Voluinės, Podolsko ir Suomijos Didysis kunigaikštis, Estijos, Livonijos, Kuršo ir Žemgalos, Žemaitijos, Baltstogės, Karelijos, Tverės, Jugros, Permės, Viatkos, Bolgarų ir kitų kunigaikštis, Nižnij Novgorodo žemių Valdovas ir Didysis kunigaikštis, Černigovo, Riazanės, Polocko, Rostovo, Jaroslavlio, Belozersko, Udorijos, Obdorijos, Kondijos, Vitebsko, Mstislavlio ir visų Šiaurinių kraštų valdytojas, Iverijos, Kartvelijos ir Kabardos žemių ir Armėnijos sričių valdovas, Čerkesų ir kitų kalniečių kunigaikščių paveldimas Valdovas bei savininkas, Turkestano valdovas, Norvegijos sosto paveldėtojas, Šlezvigo-Holšteino, Stormarno, Ditmaršerno ir Oldenburgo hercogas ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau.Romanovai valdė Rusiją ilgiau nei tris šimtmečius, kol 1917 m. revoliucija nuvertė juos nuo sosto. Nuverstas caras Nikolajus II ir visa jo šeima buvo bolševikų nužudyti.

[taisyti] Pagrindiniai politikos įvykiai

• pralaimėtas 1904 – 1905 m. karas su Japonija;
• Stolypino žemės reforma;
• 1905 m. revoliucija;
• mistiko G. Rasputino įtaka;
• Pirmasis pasaulinis karas;
• vyriausybės nekompetentingumas ir Spalio revoliucija;

[taisyti] Nikolajaus II ir jo šeimos likimas

Nikolajus II buvo šeimai atsidavęs žmogus. Ir tai iš dalies buvo jo žlugimo priežastis.

Nikolajus Romanovas buvo vedęs Vokietijos princesę Aleksandrą 1894 m. Po keturių dukterų – Olgos, Marijos, Anastazijos ir Tatjanos gimimo jie susilaukė sūnaus Aleksejaus. Tačiau pasirodė, kad vaikas serga hemofilija. Menkiausias sužeidimas galėjo sukelti nesustabdomą kraujavimą.

Dėl Aleksejaus išgijimo, Aleksandra ir jos vyras pakliuvo vienuolio Rasputino įtakon. Tačiau 1916 m. gruodžio 31 d. Rusijos didikai Rasputiną nužudė. Tai buvo skaudus smūgis karališkajai šeimai, bemaž toks pat skaudus kaip ir priverstinis sosto atsisakymas.

1917 m. caras Nikolajus II buvo iškviestas iš fronto, kur pats asmeniškai vadovavo armijai. Petrograde (dab.Sankt Peterburgas) carui buvo įteiktas ultimatumas – atsisakyti sosto. Nikolajus II, norėdamas apsaugoti šeimą nuo karinės tikrovės, atsisakė sosto.

Imperatoriškajai šeimai buvo paskirtas namų areštas Carskojė Selo. Kartu su Nikolajumi, cariene Aleksandra ir caraičiu, arba kronprincu, Aleksejumi buvo dar keturios vyresnės dukros nuo 16-os iki 22-ejų metų amžiaus: didžiosios kunigaikštytės Olga, Tatjana, Marija ir Anastazija.

1918 m. naujasis Rusijos vadovas Vladimiras Leninas įsakė šeimą perkelti į Jekaterinburgą, dviejų aukštų pirklio Ipatjevo rezidenciją.

1918 m. iš liepos 16-tos į 17-tą, tuoj po vidurnakčio, Jakovas Jurovskis, vietinės slaptosios bolševikų policijos vadas, pažadino Romanovų šeimą ir nuvedė juos į vieną apatinio aukšto kambarių. Perskaitęs vietos bolševikų išleistą mirties nuosprendį, Jurovskis šovė Nikolajui į galvą – tai buvo ženklas kitiems jo egzekucijos būrio nariams pradėti šaudyti į iš anksto paskirtus taikinius. Tie, kurie žuvo ne iš karto, buvo subadyti durtuvais.

Visa Romanovų šeima XX a. pabaigoje paskelbti Rusijos stačiatikių šventaisiais.

[taisyti] Nuoroda

• Nikolajaus II ir jo šeimos nužudymas (rus.)

Nikolajus II Šlevsigo Holnšteinų Romanovų šeima Gimė: 1868 gegužės 18 Mirė: 1918 liepos 17
Karališkieji titulai
Prieš tai: Aleksandras III	Rusijos imperatorius 1894–1917	Po to: Michailas II
Prieš tai: Aleksandras III	Lenkijos karalius 1894–1916	Po to: -
Prieš tai: Aleksandras III	Suomijos didysis kunigaikštis 1894–1917	Po to: Fridrikas Karolis Hesė

Vikiteka