Nikolajus II

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Nikolajus II
Rusijos imperatorius
Romanovų dinastija
Gimė:	1868 m. gegužės 18 d. Sankt Peterburgas
Mirė:	1918 m. liepos 17 d. (50 metų) Jekaterinburgas
Tėvas:	Aleksandras III
Motina:	Dagmara Gliuksburg (Marija Fiodorovna)
Sutuoktinis(-ė):	Aleksandra Hohencolern
Vaikai:	Olga Marija Anastasija Tatjana Aleksėjus Nikolajevičius
Šventasis
Įšventintas:	XX a. pabaigoje
Rusijos imperatorius
Valdė:	1894 m. lapkričio 2 d. – 1917 m. kovo 2 d. (22 metai)
Karūnavimas:	1896 m. gegužės 26 d. [pagal J.K.: gegužės 14 d.]
Pirmtakas:	Aleksandras III
Įpėdinis:	de jure Michailas II de facto Georgijus Lvovas
Lenkijos Karalius
Valdė:	1894 m. – 1917 m. (~23 metai)
Pirmtakas:	Aleksandras III
Įpėdinis:	-
Kiti titulai Suomijos didysis kunigaištis Valdė: 1894 m. – 1917 m. (~23 metai) Pirmtakas: Aleksandras III Įpėdinis: Fridrikas Karolis Hesė
Žymūs apdovanojimai:
Vikiteka:	Nikolajus IIVikiteka
Parašas

Nikolajaus II monograma

Nikolajus II (dar kitaip Mikalojus II, rus. Николай II, rus. Николай Александрович Романов, 1868 m. gegužės 18 d. Carskoje Selo – 1918 m. liepos 17 d. Jekaterinburgas) – priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis, valdęs 1894–1917 m.

Romanovai valdė Rusiją ilgiau nei tris šimtmečius, kol 1917 m. revoliucija nuvertė juos nuo sosto. Nuverstas caras Nikolajus II ir visa jo šeima buvo bolševikų nužudyti.

Pagrindiniai politikos įvykiai

• pralaimėtas 1904–1905 m. karas su Japonija
• Stolypino žemės reforma
• 1905 m. revoliucija
• mistiko G. Rasputino įtaka
• Pirmasis pasaulinis karas
• vyriausybės nekompetentingumas ir Spalio revoliucija

Nikolajaus II ir jo šeimos likimas

Nikolajus II buvo šeimai atsidavęs žmogus. Ir tai iš dalies buvo jo žlugimo priežastis.

Nikolajus II su šeima

Nikolajus Romanovas buvo vedęs Vokietijos princesę Aleksandrą 1894 m. Po keturių dukterų – Olgos, Marijos, Anastazijos ir Tatjanos gimimo jie susilaukė sūnaus Aleksejaus. Tačiau pasirodė, kad vaikas serga hemofilija. Menkiausias sužeidimas galėjo sukelti nesustabdomą kraujavimą.

Dėl Aleksejaus išgijimo, Aleksandra ir jos vyras pakliuvo vienuolio Grigorijaus Rasputino įtakon. Tačiau 1916 m. gruodžio 31 d. Rusijos didikai Rasputiną nužudė. Tai buvo skaudus smūgis karališkajai šeimai, bemaž toks pat skaudus kaip ir priverstinis sosto atsisakymas.

1917 m. caras Nikolajus II buvo iškviestas iš fronto, kur pats asmeniškai vadovavo armijai. Petrograde (dab.Sankt Peterburgas) carui buvo įteiktas ultimatumas – atsisakyti sosto. Nikolajus II, norėdamas apsaugoti šeimą nuo karinės tikrovės, atsisakė sosto.

Imperatoriškajai šeimai buvo paskirtas namų areštas Carskoje Selo. Kartu su Nikolajumi, cariene Aleksandra ir caraičiu, arba kronprincu, Aleksejumi buvo dar keturios vyresnės dukros nuo 16-os iki 22-ejų metų amžiaus: didžiosios kunigaikštytės Olga, Tatjana, Marija ir Anastazija.

1918 m. naujasis Rusijos vadovas Vladimiras Leninas įsakė šeimą perkelti į Jekaterinburgą, dviejų aukštų pirklio Ipatjevo rezidenciją.

1918 m. iš liepos 16-tos į 17-tą, tuoj po vidurnakčio, Jakovas Jurovskis, vietinės slaptosios bolševikų policijos vadas, pažadino Romanovų šeimą ir nuvedė juos į vieną apatinio aukšto kambarių. Perskaitęs vietos bolševikų išleistą mirties nuosprendį, Jurovskis šovė Nikolajui į galvą – tai buvo ženklas kitiems jo egzekucijos būrio nariams pradėti šaudyti į iš anksto paskirtus taikinius. Tie, kurie žuvo ne iš karto, buvo subadyti durtuvais.

Visa Romanovų šeima XX a. pabaigoje paskelbti Rusijos stačiatikių šventaisiais.

Nuorodos

• Nikolajaus II ir jo šeimos nužudymas (rus.)

Nikolajus II Šlevsigo Holnšteinų Romanovų šeima Gimė: 1868 m. gegužės 18 d. Mirė: 1918 m. liepos 17 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai: Aleksandras III	Rusijos imperatorius 1894–1917	Po to: de jure Michailas II de facto Georgijus Lvovas
Prieš tai: Aleksandras III	Lenkijos karalius 1894–1916	Po to: -
Prieš tai: Aleksandras III	Suomijos didysis kunigaikštis 1894–1917	Po to: Fridrikas Karolis Hesė