Tuvių kalba
| Tuvių kalba Тыва дыл |
|
|---|---|
| Kalbama: | Rusija, Mongolija, Kinija |
| Kalbančiųjų skaičius: | 264 400 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė: |
Altajaus |
| Rašto sistemos: | Mongolų (-1930) Lotynų (1930-43) Tuvių kirilica (1943-) |
|
|
|
| Oficiali kalba: |  Tuva |
|
|
|
| ISO 639-1: | |
| ISO 639-2: | tyv |
| ISO 639-3: | tyv |
Tuvių kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama tuvių tautybės žmonių, kurie gyvena pietų Sibire, Mongolijoje, Kinijoje. Kalbančiųjų skaičius – apie 250 tūkst. Kalba plačiau naudojama – leidžiami laikraščiai, televizijos ir radijo laidos, veikia interneto svetainės.
Tuvių kalba turi 4 tarmių grupes:
- Vidurio – ja pagrįsta literatūrinė kalba;
- Vakarų – vartojama Chemčiko aukštupyje, paveikta altajiečių kalbos;
- Šiaurės rytų arba Todži – vartojama Bij Chemo aukštupyje. Paplitusi nazalizacija, daug su medžiokle susijusių žodžių;
- Pietryčių – labiausiai paveikta mongolų kalbos.
Kalbai būdingi ilgieji balsių garsai, yra gerkliniai garsai, būdinga garsų harmonija. Daiktavardžiai turi 7 linksnius: vardininką, kilmininką, abliatyvą, naudininką, galininką ir du vietininkus - lokatyvą ir aliatyvą. Šie linksniai turi papildomų reikšmių ir konstrukcijų. Leksikoje labai daug mongoliškos kilmės žodžių bei vėlesnių skolinių iš rusų kalbos.
1930 m. lotynų abėcėlės pagrindu sukurta tuvių kalbos abėcėlė. 1943 m. pakeista kirilicos pagrindu sukurta abėcėle. Joje greta įprastų rusiškų raidžių dar naudojamos ң (ng), ө (io) ir ү (iu).
Nuorodos [taisyti]
- tyv Etnologijos kalbos kodo „tyv“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „tyv“)
|
|||||||||||||||||||||||
