Etiopijos imperatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liūtas – imperatoriaus simbolis, iki 1974 m. naudotas ir kaip Etiopijos herbas

Etiopijos imperatorius, dar vadinamas Negusų negusas (gezas: ንጉሠ ነገሥት nəgusä nägäst) buvo Etiopijos monarchas ir valstybės vadovas. Kartais jis neteisingai tituluojamas negusu, nors tai iš tiesų buvo žemesnis titulas, tolygus karaliui.

Psakutinysis imperatorius buvo Haile Selasie, kuris mirė po 1974 m. perversmo, atėjus į valdžią Dergo režimui.

Kilmė, legendos[taisyti | redaguoti kodą]

Anot legendų, Imperatorių dinastija kilo iš Saliamono sūnaus Meneliko I, kurio motina buvo Saabos karalienė (Makeda). Pasakojama, kad apie 950 m. pr. m. e. šis imperatorius buvo pasiųstas Saliamono valdyti šių kraštų ir kaip ženklą atsivežė Sandoros skrynią, kuri iki šiol saugoma vienoje Aksumo šventykloje. Menelikas pradėjo taip vadinamąją Saliamonidų dinastiją, kurios atstovai su žymiomis pertraukomis valdė iki 1974 m.

Kultas, regalijos[taisyti | redaguoti kodą]

Dinastijos[taisyti | redaguoti kodą]

Oficialiai laikoma, kad didžioji dauguma imperatorių priklausė Saliamonidų dinastijai, kuri kildinama iš Meneliko. Iš tiesų Etiopijos imperatorių seką galima padalinti į šias dinastijas:

nuo 1855 m. valdovų seka yra ypač sudėtinga:

Vardai ir kreipiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Imperatorius[taisyti | redaguoti kodą]

Imperatoriaus titulas gezo kalba reiškia „Karalių karalius“. Tokia daryba yra būdinga daugeliui Senovės Rytų tautų, pradedant Mesopotamija (pvz., Senovės Persijos imperatoriai vadinosi šachinšachais, kas irgi reiškia tą patį). Spėjama, kad Etiopijoje terminas pirmą kartą panaudotas apie III a. pr. m. e., istorinio Aksumo imperijos valdovo Sembrouthes.

Pilnas titulas skambėjo Atse (imperatorius), Neguse Negest (karalių karalius), Seyoume Igziabeher (Dievo išrinktasis).

Imperatoriaus sutuoktinė[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo senovės imperatorius turėjo sutuoktinę, tituluojamą atege, t. y. „imperatorienė“. Vienintelė Etiopijos istorijoje valdžiusi moteris imperatorė buvo Zauditu, kuri titulavosi nəgəstä nägäst, t. y. „Karalių karalienė“.

Įpėdinystė ir imperatoriškosios šeimos titulai[taisyti | redaguoti kodą]

Nebuvo griežtų įpėdinystės taisyklių, mat sostą galėjo paveldėti bet kuris vyriškos lyties imperatoriaus kraujo giminatis, ne tik sūnus, bet ir brolis, dėdė, pusbrolis. Dėl įpėdinystės kovų grėsmės, nuo maždaug X a. egzistavo paprotys po imperatoriaus mirties įkalinti svarbiausius pretendentus į sostą kalnų pilyse. Tam tikslui buvo naudojamos trys svarbiausios vietovės.

Patį imperatoriaus rinkimų procesą kontroliavo didikų (tiek pasaulietinių, tiek dvasinių) taryba, kuri šalyje įgijo vis didesnę valdžią. Tai vedė į Zemene mesafint susiskaldymo laikotarpį.

Imperatoriaus palikuonys buvo tituluojami:

  • Leul (ልዑል) – imperatoriškojo kraujo princas
  • Leult (ልዕልት) – imperatoriškojo kraujo princesė
  • Abeto (አቤቶ) – tolimesni imperatoriaus giminaičiai
  • Emebet (እመቤት) – imperatorių anūkės

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]