Homoseksualumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seksualinė įvairovė

Bendros sąvokos
Lesbietės · Gėjai · Biseksualai · Aseksualai · Translyčiai · Interlyčiai
Kultūra ir visuomenė
LGBT · LGBT Lietuvoje · Lyties tapatybė · Socialinė lytis · LGBT judėjimai · LGBT eitynės · Tos pačios lyties asmenų santuoka · Tos pačios lyties asmenų tėvystė · LGBT simboliai
Seksologija

Homoseksualumas (iš gr. homos (ὁμός) 'tas pats' ir lot. sexus 'lytis') – seksualinis potraukis tarp tos pačios lyties atstovų.[1][2] Kaip seksualinė orientacija, homoseksualumas yra „ilgalaikių emocinių, romantinių ir (arba) seksualinių potraukių“ modelis tos pačios lyties žmonėms.[3][4] Homoseksualios orientacijos vyrai dažnai vadinami gėjais, o moterys lesbietėmis.

Kartu su biseksualumu ir heteroseksualumu, homoseksualumas yra viena iš trijų pagrindinių seksualinės orientacijos kategorijų.[5] Mokslininkai nežino, kas tiksliai lemia asmens lytinės orientacijos susiformavimą[6] ir nelaiko seksualinės orientacijos nei liga, nei pasirinkimu. Manoma, kad ją lemia kompleksinė genetinių, hormoninių ir aplinkos įtakų sąveika.[7] [8] [9][10] Tyrimai rodo, kad homoseksualumas yra įprasta ir natūrali žmogaus seksualumo rūšis.[11] [12] Homoseksualus elgesys taip pat užfiksuotas daugelyje gyvūnų rūšių. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad seksualinę orientaciją pakeisti galima psichologinių intervencijų pagalba ar pagydyti kaip ligą, tokie bandymai nebuvo sėkmingi.[6] Dažnai tokia terapija suluošindavo pacientus.[13]

Sunku patikimai nustatyti, kokią visuomenės dalį sudaro homoseksualūs asmenys, todėl, kad žmonės šį faktą slepia ir nenori būti identifikuoti dėl visuomenės išankstinio nusistatymo, diskriminacijos, homofobijos ir heteroseksizmo.[14] Apklausos Vakarų kultūrose rodo, kad vidutiniškai apie 90% populiacijos save įvardija kaip visiškai heteroseksualius.[15] Išanalizavus 67 tyrimus nustatyta, kad lytinis santykiavimas tarp vyrų (neatsižvelgiant į orientaciją) paplitęs tarp 6-20% pasaulio populiacijos.[16] [17] Lietuvoje 2011 m. vykusio gyventojų surašymo metu tik 24 vienalytės poros prisipažino esantys sugyventiniai[18][19].

Nuo XX a. Pabaigos pasaulinis judėjimas siekė laisvės ir lyčių lygybės, įskaitant kovos su patyčiomis įstatymų, nediskriminavimą užtikrinančių teisės aktų, vienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, teisės įsivaikinti ir būti tėvais bei įtvirtinti santuokos lygybę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rožinis trikampis. Nacių koncentracijos stovyklose naudotas homoseksualių kalinių ženklinimui. Vėliau tapo tarptautiniu simboliu homoseksualų teisių judėjime.

Homoseksualumas įvairiuose šaltiniuose fiksuojamas per visą žmonijos istoriją ir ne visada buvo smerkiamas.[14] Mokslininkų teigimu, terminas „homoseksualumas“ yra problemiškas, kai naudojamas tyrinėjant senovės kultūras, nes, pavyzdžiui, nei graikai, nei romėnai neturėjo nė vieno žodžio, aprėpiančio tą patį semantinį diapazoną kaip šiuolaikinė „homoseksualumo“ samprata.[20] [21] Be to, požiūris į įvairias seksualines praktikas, skirtingai laikotarpiais ir skirtingose kultūrose buvo nevienodas.[20]

Abraominių religijų kultūrose įstatymas ir bažnyčia sodomiją įtvirtino, kaip nusikaltimą dieviškam įstatymui ar nusikaltimą gamtai. Tačiau analinio sekso smerkimą kaip „nenatūralų“ galima atsekti iki Senovės Graikijos Platono laikų.[22] Nors Senovės Graikijoje homoseksualumas buvo visiškai normalus reiškinys. Aristotelis savo raštuose Politika atmetė Platono idėjas apie homoseksualumo panaikinimą; jis paaiškina, kad pavyzdžiui keltai, tokius santykius laiko ypatingai garbingais, o kretiečiai taip reguliuoja savo gyventojų skaičių.[23]

Apie moterų homoseksualumą senovėje žinoma nedaug. Lesbos saloje gimusią Sappho graikai įtraukė į kanoninį devynių lyrikos poetų sąrašą. Terminas lesbietė kilęs iš jos gimimo vietos, nuo XIX a. imtas taikyti moterų homoseksualumui pavadinti.[24] [25] Sappho poezijoje pasakoja apie susižavėjimą ir meilę įvairioms patelėms, tačiau moterų fizinių veiksmų aprašymų nedaug, todėl dėl jos homoseksualumo abejojama.[26][27]

Senovės Romoje atletiškas jaunas vyro kūnas liko vyrų seksualinio dėmesio centre, visi imperatoriai išskyrus Klaudijų turėjo vyrų meilužių. Tik 390 m. e. m. krikščionių imperatorius Teodosijus I išleido įstatymą, pasmerkusį pasyvius vyrus sudeginimui ant laužo. Nepaisant to, mokesčiai iš viešnamių su vyrais buvo renkami iki Anastasijaus I valdymo pabaigos 518 m. Justinianas, pasibaigus savo valdymo laikui, išplėtė draudimą ir aktyviam partneriui (558 m.), pagrįsdamas tikėjimu, kad toks elgesys gali sukelti „Dievo rūstybę“ ir miestų sunaikinimą.[28]

Daugelis religijų homoseksualų ar biseksualų elgesį iki šiol laiko laiko nuodėme ir asmens pasirinkimu. Romos katalikų bažnyčia šiuo metu pripažįsta skirtingų lytinių orientacijų egzistavimą, tačiau remdamasi homoseksualių santykių reprodukcijos stokos argumentu reikalauja susilaikymo nuo tokių santykių.

1960-aisiais Vakaruose pradėjo formuotis šiuolaikiniai socialiniai LGBT judėjimai, ir nuo 1970-ųjų gėjų klubų steigimas bei LGBT paradų rengimas tapo masiniu ir reguliariu reiškiniu. Per keletą paskutinių dešimtmečių pasikeitė ir teisinė homoseksualių asmenų padėtis. Kai kurių valstybių teisė šiuo metu numato vienos lyties asmenų santuokas, o daugelio Europos šalių teisėje sukurtas civilinės sąjungos institutas.

Teisė ir politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Homoseksualų teisinė padėtis pasaulyje.
Homoseksualūs santykiai legalūs:
  Leidžiama sudaryti santuoką
  Pripažįstamos kitų tipų sąjungos
  Pripažįstamos kitose teritorijose sudarytos santuokos
  Neleidžiama sudaryti jokių sąjungų
Homoseksualūs santykiai nelegalūs:
  Lengvos bausmės
  Sunkios bausmės
  Įkalinimas iki gyvos galvos
  Mirties bausmė

Dalyje pasaulio šalių seksualiniai santykiai tarp pilnamečių asmenų nėra draudžiami. Kitose šalyse tokie santykiai draudžiami, kai kuriose islamiškose šalyse už šio draudimo nepaisymą gresia mirties bausmės. Kai kuriose šalyse homoseksualūs asmenys gali sudaryti santuokas, kurios yra teisiškai lygiavertės heteroseksualių asmenų santuokoms.

Iki XX a. homoseksualizmas buvo kriminalizuotas bevek visose pasaulio šalyse. XX a. homoseksualizmas pradėtas dekriminalizuoti, pradžioje Europos šalyse, pvz., Lenkijoje 1932 metais[29][30], Danijoje 1933 metais, Švedijoje 1944 m., Jungtinėje Karalystėje - 1967 metais. 1973 m. Amerikos psichiatrų asociacija pašalino homoseksualumą iš sveikatos sutrikimų sąrašo.

Lietuvos psichologų sąjunga homoseksualumo nelaiko liga nuo 1992 m.[31], kai Pasaulio Sveikatos Organizacija patvirtino Tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10, naudojamą ir Lietuvoje, kurioje neliko homoseksualumo kaip ligos. Šiuo metu visų didžiausių pasaulio valstybių profesinės psichinės sveikatos organizacijos laikosi nuomonės, jog homoseksualumas nėra patologija, ir bet kokie bandymai teikti gydymo terapiją homoseksualiam asmeniui gali privesti prie psichinių sutrikimų.[32] [33] 2001 metais analogišką poziciją oficialiai paskelbė ir Kinijos psichiatrų asociacija.[34]

1993 metų birželio 10 dieną Lietuva panaikino Baudžiamojo kodekso (BK) 122 [35] straipsnio dalį, numatančią laisvės atėmimą iki trejų metų už savanoriškus dviejų suaugusių vyrų lytinius santykius.[36]

Visos 10 valstybių šiais laikais skiriančios mirties bausmę už homoseksualumą yra islamo pasaulyje, kur laikomasi šariato.[37]

Homoseksualumo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1886 metais seksologas Richardas von Krafft-Ebingas savo darbe „Psychopathia Sexualis“ plačiai aprašė potraukį tos pačios lyties asmenims. Pradedant šiuo veikalu, iki XX a. antrosios pusės medikų bendruomenėje vyravo nuomonė, jog homoseksualumas yra sutrikimas, priskiriamas lytiniams nukrypimams.

Šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl to, kas lemia konkretaus asmens homoseksualumą – egzistuoja genetinės, hormoninės kilmės, taip pat socialinės teorijos.[5] Visuotinai sutariama tik dėl to, kad konkreti lytinė orientacija nusistovi ankstyvame asmens vystymosi etape ir negali būti valingai keičiama.[reikalingas šaltinis] Mokslininkai taip pat nustatė, kad homoseksualus elgesys būdingas ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvūnų rūšims (pvz., pingvinams, šimpanzėms, delfinams). Kai kurių heteroseksualių ir homoseksualių žmonių smegenų tyrimų duomenimis[38], homoseksualumas yra ne įgyjamas, o įgimtas[39], tačiau kol kas neaišku, ar tai lemia genai, ar priklauso nuo hormonų poveikio vaisiui gimdoje.

Zigmundas Froidas darė prielaidas, kad alternatyva tik „įgimtas“ arba tik „įgytas“ yra arba nepilna, arba ne visiškai atitinka tas sąlygas, kurioms esant formuojasi homoseksualumas. Nei „įgimtumo“, nei „įgytumo“ teorijos, anot Froido, nepaaiškina inversijos (taip jis vadino homoseksualumą kaip vieną iš nukrypimų pagal seksualinį objektą) esmės, kadangi pirmuoju atveju tenka paaiškinti, kas būtent žmogui yra įgimta (ir nejaugi jau nuo pat gimimo kūdikis yra susietas su konkrečiu seksualiniu objektu), o antru atveju reikia paaiškinti, ar vien išoriniai veiksniai gali lemti homoseksulios asmenybės formavimąsi, ar reikalingas dar ir kažkoks vidinis asmens atsakas į tuos veiksnius (t. y. kodėl ne visi žmonės tomis pačiomis ar panašiomis sąlygomis tampa homoseksualūs). Taigi galiausiai Froidas daro išvadą, kad seksualinis potraukis ir seksualinis objektas nėra tokie neatsiejami ir kad galbūt iš pradžių seksualinis potraukis egzistuoja pats savaime, nebūdamas nukreiptas į kokį nors konkretų objektą ir nebūdamas pastarojo sukeltas. Be to, Froidas taip pat pažymėjo, kad psichoanalizės požiūriu seksualinio objekto pasirinkimo nepriklausomumas nuo objekto lyties atrodo esąs pirminis, t. y. pirmiausia pasireiškia galimybė laisvai elgtis tiek su vyriškais, tiek su moteriškais lytiniais organais, kas pastebima vaikystėje arba senovės istorijos pirmykštėse bendruomenėse. Kaip įvairių apribojimų pasekmė pasireiškia seksualinio potraukio nukrypimas į vieną arba į kitą pusę, t. y. į homoseksualumą ar heteroseksualumą. Psichoanalizės požiūriu, pabrėžė Froidas, ypatingas vyro susidomėjimas moterimi yra tokia pati mokslinė problema, kurią reikia paaiškinti, o ne savaime suprantamas dalykas. Lemiamas momentas pasirenkant galutinį seksualinį objektą, anot Froido, ateina tik po seksualinės brandos ir galutinę orientaciją nulemia gausybė nepastebėtų ir neištirtų veiksnių, kurie yra iš dalies konstituciniai (vidiniai, kylantys iš savo psichosomatinės konstitucijos), iš dalies išoriniai.[40]

Homoseksualus seksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAV vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo beveik 25 tūkstančiai vyrų, užsiimančių lytiniais santykiais su kitais vyrais, duomenimis, dažniausiai pasitaikiusios sekso formos paskutiniojo seksualinio įvykio metu buvo oralinis seksas (felacija; 72.7%) ir abipusė masturbacija (68.4%). Tuo tarpu analiniu seksu per paskutinįjį seksualinį įvykį užsiėmė tik 37.2% apklaustųjų.[41]

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje atliktos daugiau nei 1200 dalyvių apklausos duomenimis, moterų, kurios užsiima seksu su kitomis moterimis, kaip dažnos seksualinės veiklos dažniausiai buvo įvardintos vaginalinis įsiskverbimas pirštais (84%), oralinis seksas (kunilingas; 72%) ir abipusė masturbacija (71%). Rečiau įvardijama buvo tribadija (50%), vaginalinis įsisverbimas sekso žaislais (16%) ir kitos sekso formos.[42]

Homoseksualumo paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visiškai vienareikšmių duomenų nėra, nes daugumoje tyrimų naudojami gana skirtingi homoseksualumo apibrėžimai (pvz., vienais atvejais homoseksualu laikomas žmogus, patyręs orgazmą dėl homoseksualių santykių, kitais atvejais – bet kokių homoseksualių santykių turėjęs žmogus, trečiais – tik žmonės, kurie pripažįsta, kad tos pačios lyties asmenys juos traukia labiau, nei priešingos ir pan.), dalis homoseksualų net ir demokratiškose šalyse nedrįsta pripažinti savo orientacijos, taip pat – dalis tyrimų yra daromi tiesiog tendencingai, siekiant įrodyti itin mažą ar itin didelę homoseksualių asmenų dalį visuomenėje.[reikalingas šaltinis]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Homoseksualumas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
  2. "homosexuality." Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2012.
  3. „Sexual orientation, homosexuality and bisexuality“. American Psychological Association. Suarchyvuotas originalas 8 August 2013. Nuoroda tikrinta 10 August 2013.
  4. „Case No. S147999 in the Supreme Court of the State of California, In re Marriage Cases Judicial Council Coordination Proceeding No. 4365[...] – APA California Amicus Brief — As Filed“ (PDF). p. 30. Nuoroda tikrinta 21 December 2010.
  5. 5,0 5,1 „Sexual Orientation and Adolescents“ (PDF). American Academy of Pediatrics, Clinical Report. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2006-05-29. Nuoroda tikrinta 2007-02-23.
  6. 6,0 6,1 American Psychological Association: Resolution on Appropriate Affirmative Responses to Sexual Orientation Distress and Change Efforts
  7. Marriages, Families, and Relationships: Making Choices in a Diverse Society. Cengage Learning. 2014. ISBN 1305176898. Nuoroda tikrinta 11 February 2016. „The reason some individuals develop a gay sexual identity has not been definitively established  – nor do we yet understand the development of heterosexuality. The American Psychological Association (APA) takes the position that a variety of factors impact a person's sexuality. The most recent literature from the APA says that sexual orientation is not a choice that can be changed at will, and that sexual orientation is most likely the result of a complex interaction of environmental, cognitive and biological factors...is shaped at an early age...[and evidence suggests] biological, including genetic or inborn hormonal factors, play a significant role in a person's sexuality (American Psychological Association 2010).“
  8. Principles and Practice of Psychiatric Nursing. Elsevier Health Sciences. 2014. ISBN 032329412X. Nuoroda tikrinta 11 February 2016. „No conclusive evidence supports any one specific cause of homosexuality; however, most researchers agree that biological and social factors influence the development of sexual orientation.“
  9. Delivering Culturally Competent Nursing Care. Springer Publishing Company. 2012. ISBN 0826193811. Nuoroda tikrinta 10 February 2016. „Most health and mental health organizations do not view sexual orientation as a 'choice.'
  10. Frankowski BL; American Academy of Pediatrics Committee on Adolescence (2004 m. birželio mėn.). „Sexual orientation and adolescents“. Pediatrics. 113 (6): 1827–32. doi:10.1542/peds.113.6.1827. PMID 15173519.
  11. {{cite web}}: Tuščia citata (pagalba)https://web.archive.org/web/20130808032050/http://www.apa.org/helpcenter/sexual-orientation.aspx
  12. {{cite web}}: Tuščia citata (pagalba)https://web.archive.org/web/20120523040848/http://new.paho.org/hq/index.php?option=com_content&task=view&id=6803&Itemid=1926
  13. {{cite web}}: Tuščia citata (pagalba)https://www.psychology.org.au/About-Us/What-we-do/advocacy/Position-Statements/use-of-psychological-practice-sexual-orientation
  14. 14,0 14,1 LeVay, Simon (1996). Queer Science: The Use and Abuse of Research into Homosexuality. Cambridge: The MIT Press ISBN 0-262-12199-9
  15. {{cite journal}}: Tuščia citata (pagalba)https://www.researchgate.net/publication/301639075_Sexual_Orientation_Controversy_and_Science
  16. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2576725/
  17. International HIV/AIDS Alliance (2003). Between Men: HIV/STI Prevention For Men Who Have Sex With Men (PDF).
  18. https://gayline.lt/Oficialu-Lietuvoje-gyvena-homoseksualios-%C5%A1eimos.d?sid=7708
  19. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/elektroninio-gyventoju-surasymo-sistemoje-izeidaus-turinio-komentarai-apie-homoseksualuma-ir-santuokos-partneriu-amziaus-skirtuma-56-140127
  20. 20,0 20,1 „Introduction“. Homosexuality in Greece and Rome : a Sourcebook of Basic Documents. University of California Press. 2003. ISBN 0520234308. „The term "homosexuality" is itself problematic when applied to ancient cultures, inasmuch as neither Greek nor Latin possesses any one word covering the same semantic range as the modern concept. The term is adopted in this volume not out of any conviction that a fundamental identity exists between ancient and modern practices or self-conceptions, but as a convenient shorthand linking together a range of different phenomena involving same-gender love and/or sexual activity. To be sure, classical antiquity featured a variety of discrete practices in this regard, each of which enjoyed differing levels of acceptance depending on the time and place.“
  21. „Introduction“. Greek and Roman Sexualities : A Sourcebook. Bloomsbury Academic. ISBN 1441196854. „There is no Greek or Latin equivalent for the English word 'homosexual', although the ancients did not fail to notice some individuals preferred same-sex partners.“
  22. "... sow illegitimate and bastard seed in courtesans, or sterile seed in males in defiance of nature." Plato in THE LAWS (Book VIII p.841 edition of Stephanus) or p.340, edition of Penguin Books, 1972.
  23. (Boswell 1980)
  24. Douglas Harper (2001). Lesbian. Nuoroda tikrinta 7 February 2009.
  25. Douglas Harper (2001). Sapphic. Nuoroda tikrinta 7 February 2009.
  26. Denys Page, Sappho and Alcaeus, Oxford UP, 1959, pp. 142–146.
  27. Campbell, David A., red. (1982). „Introduction“. Greek Lyric I:Sappho and Alcaeus. Cambridge, Mass. pp. xi–xii. ISBN 0-674-99157-5. OCLC 8805576. „Her way of life has been the subject of much speculation. Her poetry gives unmistakable evidence of strong homosexual feelings, and this was used by later writers for inferences about her character and indeed her profession: cf. the Oxyrhynchus biography: 'she has been accused by some of being irregular in her ways and a woman-lover'; or the Suda: ' she got a bad name for her impure friendship towards Atthis, Telesippa and Megara'; Ovid made her speak of her low reputation, and about the same time Didymus Bronze-Guts addressed himself to the question, 'Was Sappho a prostitute or not?', and Horace spoke ambiguously of 'masculine Sappho'. Voices were raised in defence of her character: a commentator inferred from her poetry that she was 'a good housekeeper and industrious'. The case-history is complicated by the evidence, usually neglected, that she was married and spoke lovingly of her daughter in her poetry, and by the story, however it arose, that she died of unrequited love for Phaon.“{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  28. Homosexuality Man Vs God Amos Sibanda
  29. Poland (Rzeczpospolita Polska)
  30. Nzongola-Ntalaja; Krieger, Joel; Crahan, Margaret E.; Jacobs, Lawrence R.; Joseph, William A.; Paul, James A. (2 August 2001). The Oxford companion to politics of ... - Google Books. ISBN 9780195117394. Nuoroda tikrinta 20 January 2011.
  31. http://www.psichologusajunga.lt/lps/admin/spaw2/uploads/files/Homoseksualumas%20ne%20psichikos%20sutrikimas.pdf
  32. Shoffman, Marc (2006-05-17). „Homophobic stigma - A community cause“. PinkNews.co.uk. Suarchyvuotas originalas 2007-04-19. Nuoroda tikrinta 2007-05-04.
  33. Freedman, Alfred M (2000-09-01). „Recalling APA's Historic Step“. APA News. Nuoroda tikrinta 2007-05-04.
  34. The Guardian
  35. Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas
  36. LR įstatymas dėl BK 122 straipsnio dalies pakeitimo. (II skyrius 13 dalis).
  37. "Here are the 10 countries where homosexuality may be punished by death". The Washington Post
  38. http://www.pnas.org/cgi/content/abstract/0801566105v1 Archyvuota kopija 2008-07-01 iš Wayback Machine projekto.
  39. http://www.newscientist.com/channel/being-human/mg19826613.900-gay-brains-are-hardwired-at-birth.html
  40. Sigmund Freud (1905). Drei Abhandlungen zur Sexualtheorie. Leipzig un Wien. Franz Dauticke.
  41. Rosenberger, J. G., Reece, M., Schick, V., Herbenick, D., Novak, D. S., Van Der Pol, B., & Fortenberry, J. D. (2011). Sexual behaviors and situational characteristics of most recent male‐partnered sexual event among gay and bisexually identified men in the United States. The journal of sexual medicine, 8(11), 3040-3050.
  42. Bailey, J. V., Farquhar, C., Owen, C., & Whittaker, D. (2003). Sexual behaviour of lesbians and bisexual women. Sexually Transmitted Infections, 79(2), 147-150.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]