Pereiti prie turinio

Tiškevičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Tiškevičiai
Leliva - giminės herbas
Leliva - giminės herbas
Pradininkas Tiška
Titulas Grafas, Bajoras
Šalys LDK
Dvarai Balbieriškio,
Biržų (Astravo),
Deltuvos,
Dubingių,
Kretingos,
Lahoisko,
Lentvario,
Leonpolio,
Nemėžio,
Palangos,
Raudondvario,
Trakų Vokės,
Valažino,
Užutrakio,
Žiežmarių
Atšakos Biržų, Lahoisko
Tiškevičių rūmai Trakuose

Tiškevičiai (lenk. Tyszkiewiczowie) – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus (minimas 1437 m.) sūnaus Tiškos (rus. Тышко; Timotiejaus). Tiškos sūnūs prie vardų pridėjo tėvavardį Тышкович (Tyškovič). Jis tapo giminės pavarde, kurią lenkų kalbos įtakoje pradėta rašyti Tyszkiewicz.

XVI a. pabaigoje Tiškevičiai tapo pirmaisiais LDK rytinių sričių unitais, tačiau vėliau prisiėmė katalikybę. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII a., turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Iš Tiškevičių giminės atstovų 9 buvo vaivados, 2 vyskupai, 3 lauko etmonai, 3 kaštelionai, 3 iždininkai, 4 didieji maršalkos.

Tiškevičių giminės herbas Leliva. Giminės devizas „Deligas quem diligas!“ („Išsirink, ką myli!“)

Tiškevičių atstovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tiškevičių rūmai Lahoiske (Napoleonas Orda, XIX a.)
  • Mykolas Tiškevičius (~16801762 m.), Lietuvos ir Lenkijos buožės husarų vėliavininkas, Stžalkovo seniūnas, grafų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos pradininkas:
Biržų (Astravo) dvaras
Raudondvario dvaras šalia Kauno

Raudondvario linija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kretingos dvaras
Tiškevičių rūmai Palangoje
Tiškevičių rūmai Vilniuje, Trakų g.
Tiškevičių rūmai Lentvaryje

Kretingos linija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Trakų Vokės dvaras

Trakų Vokės linija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]