Lietuvos referentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos referentas (lenk. Referendarz wielki litewski, lot. referendarius Lithuaniae, kartais vadinamas Lietuvos referendorium) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.

Pareigybės istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pareigybę įsteigė karalius Žygimantas Augustas. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo du tokie pareigūnai, dvasininkas ir pasaulietis.

Įgaliojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal kompetenciją tiesioginis referento viršininkas buvo Lietuvos didysis kancleris. Referentas priiminėjo privačius asmenis ir jų prašymus perduodavo kancleriui arba karaliui.

Pagal pareigas nuo 1600 m. tapo teismo pareigūnais. Referentų teismas spręsdavo valstiečių skundus valdininkais ir seniūnais, įkeistų valdų valdytojais. Referentai taip pat posėdžiaudavo Asesorių teisme, Karaliaus teisme ir Seimo teisme.

Nuo 1775 m. referentai atlikdavo sekretoriaus pareigas Nuolatinėje taryboje (Rada Nieustająca) ir jos Užsienio interesų departamente.

Lietuvos referentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]