Raikytojas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Raikytojas (lenk. krajczy, lot. carptor) – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnų.

Pareigos Lenkijos karalių Piastų dvare atsirado XIII a., sekant Vakarų Europos karalių dvarų tradicija. Tarp Karaliaus stalo pareigūnų Karūnos raikytojas ir LDK raikytojas pagal hierarchiją buvo penkti, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemietijų pareigūnų hierarchijoje – dvidešimt trečias.

Įgaliojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė pareiga buvo duonos raikymas ir mėsos bei kitų patiekalų pjaustymas karaliaus ar kunigaikščio pietų metu. Jis taip pat simboliškai paragaudavo šių patiekalų, apsaugodamas valdovą ir puotos dalyvius nuo užnuodyto maisto. Tai buvo atliekama pagal nusistovėjusią tradiciją, aiškinant kiekvieną veiksmą ir pakankamai ilgai, kad sukeltų apetitą bei apsaugotų nuo persivalgymo.

XIV a. šios pareigos, tiesa, supaprastintos buvo perduotos pastalininkiui, vėliau kitiems dvariškiams, o raikytojo pareigybė po Liublino unijos tapo tituline.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Zbigniew Góralski, Urzędy i godności w dawnej Polsce, Warszawa 1988

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]