Antanas Domininkas Tiškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Domininkas Tiškevičius
Antoni Tyszkiewicz.PNG
Tiškevičiai
Lelija
Lelija
Gimė: 1692 m.
Kalenikuose
Mirė: 1762 m. sausio 31 d. (~70 metų)
Alsėdžiuose
Tėvas: Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis
Motina: Sofija Venclavska
Žymūs apdovanojimai:
Order Orła Białego
Commons-logo.svg Vikiteka: Antanas Domininkas TiškevičiusVikiteka

Antanas Domininkas Tiškevičius (lenk. Antoni Dominik Tyszkiewicz, 1692 m. Kalenikuose – 1762 m. sausio 31 d. Alsėdžiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės Logoisko ir Berdyčevo šakos. [1] Tėvas Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis, Motina Sofija Venclavska. Broliai Kazimieras Tiškevičius Logoiskis, Teodoras Tiškevičius Logoiskis, Mykolas Jonas Tiškevičius Logoiskis.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo Vilniaus akademijoje, gavo filosofijos daktaro laipsnį, dvejus metus studijavo teologiją. 1715 m. pašventintas kunigu. 1739 m. liepos 20 d. paskirtas tituliniu Menito vyskupu ir Kijevo vyskupo pagalbininku, 1740 m. rugsėjo 16 d. perkeltas vyskupu į Žemaičius.

Atvykęs į vyskupiją, aplankė parapijas, rūpinosi pakelti kunigų išsilavinimo lygį, suruošė jiems 3 mėn. kursus Varniuose. Varnių kunigų seminarijos klierikus pavedė vienuoliams pijorams, rūpinosi padidinti klierikų skaičių, pastatė naujus medinius Varnių kunigų seminarijos pastatus, nustatė klierikams ir kunigams privalomas 7 dienų rekolekcijas.

Varniuose įkurdino vienuolius rokitus, leido įkurti seserų marijiečių vienuolyną, padalijo vyskupiją į 10 dekanatų, nustatė parapijų maldininkų kelionių į didžiuosius Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus tvarką. 1752 m. birželio 4-6 d. Varniuose sušaukė diecezinį sinodą, jo nutarimus išspausdino Vilniuje.

1750 m. pastatė Žemaičių Kalvarijos bažnyčią, įsteigė altariją prie Mosėdžio bažnyčios. Pargabeno iš Prūsijos vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikus ir palaidojo Žemaičių Kalvarijos bažnyčios pogrindyje.

Palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Krolewska droga do nieba albo žycie S. Kazimierza krolewica polskiego y W. Ks. L. 1752;
  • Synodus dioecesana Mednicensis seu Samogitiae 1752; ir jam dedikuotas iš lenkų kalbos verstas: Pedelis miros saldžiausi medi kryžiaus Jezusa Pona 1750.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas Domininkas Tiškevičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Juozapas Mykolas Karpis
BishopCoA PioM.svg
Žemaičių vyskupas

17401762
Po to:
Jonas Dominykas Lopacinskis